Nuo gegužės darbininkai iš Rytų Europos gali laisvai įsidarbinti gretimojoje Vokietijoje. Kitaip nei tikėtasi, Vokietijos darbo rinkos jie neužplūdo.
Dauguma lenkų į legalų darbą gretimoje šalyje žvelgia nepatikliai – patys vokiečiai šiandien kenčia nuo alinamų darbo sąlygų ir už jį mokamų skurdžių algų.
Lenkas Januszas Bielickis, žvelgdamas pro savo biuro langą į Krokuvos turgaus aikštę, mato daug potencialo, rašo vokiečių leidinys ,,Der Spiegel". Čia praeinantys šimtai jaunų išsilavinusių lenkų yra puikūs kandidatai į Europos darbo rinką.
Vis dėlto mažos įdarbinimo agentūros vadovas pripažįsta, kad jo paslaugų šiandien mažai kam reikia. Nors vyras dažnai sulaukia užklausų iš Vokietijos, kuriose prašoma padėti rasti lenkų darbininkų, kandidatai paniekimai vertina darbą šalyje kaimynėje.
,,Bet kur kitur, tik ne Vokietijoje", – dažnai girdi J. Bielickis.
Nerimas slūgsta
Prieš penkis mėnesius, kai Vokietija atvėrė darbo rinką prašalaičiams iš Rytų Europos, čia sklandė didelės viltys ir dar didesnis nerimas. Ekonomikos ekspertai laukė, kol Vokietijos rinką papildys įgudę darbininkai, o profesinės sajungos garsiai kalbėjo, kad šimtai tūkstančių rytų europiečių užtvindys šalį ir dar labiau sumažins vokiečių algas ir atims iš jų darbus.
Bet taip neįvyko. Nuo gegužės iki rugpjūčio į Vokietiją atvyko tik 34 tūkst. žmonių iš aštuonių rytinių valstybių – Lenkijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Čekijos, Slovėnijos, Slovakijos ir Vengrijos. Per keturis mėnesius iki darbo rinkos atvėrimo šis skaičius siekė 20 tūkst.
Įdarbinimo agentūros Rytų Europoje tęsia darbuotojų, norinčių vykti į Vokietiją, paiešką, tačiau dažnai tai daro veltui. Vokietijos darbdaviai tarp jų turi prastą reputaciją. Darbas Bavarijos, Heseno, Žemutinės Saksonijos žemėse apibūdinamas kaip varginamas, menkai mokamas, neturintis perspektyvų.
Sulaukė atpildo
Panašu, kad Austrija ir Vokietija, vienintelės Europos Sąjungos (ES) valstybės, taikiusios darbo rinkos apsaugos priemones 2004 metais prie ES prisijungusioms šalims, šiandien sulaukė atpildo.
,,Po septynerių metų atidarydama sienas Vokietija pasiekė savo tikslą, – ,,Der Spiegel„ komentavo Lenkijos darbdavių asociacijos vadovas Tomaszas Manoras. – Į kovą dė Lenkijos protų ji atėjo per vėlai.“
Aplenkdami Vokietiją lenkai geresnio gyvenimo plūdo ieškoti į Didžiąją Britaniją ir Airiją. Kai šios rinkos beveik užsipildė, jie emigruoti rinkosi Skandinavijos šalis, Šveicariją.
Medicinos seselės, turinčios penkerių metų mokslų patirtį, šiandien daug mieliau keliauja į Šveicariją, kur gauna 20 proc. didesnį atlyginimą ir daug geresnes sąlygas.
Interneto forumuose lenkų darbuotojai skundžiasi, kokiomis sąlygomis jiems teko dirbti Vokietijoje. Pavyzdžiui, Hamburge dirbusi lenkė Monika rašo, kad jai ,,užteko Vokietijos ir jos siūlomo rojaus." Pasak moters, darbo sąlygos ten gerokai blogesnės nei Lenkijoje.
Pigios darbo jėgos šmėkla
Pasak T. Manoro, į Vokietiją lenkai šiandien žiūri kaip į ,,pigios darbo jėgos šmėklą", ji pelnė nedraugiškos šalies įvaizdį, siūlančios menką atlygį ir blogas gyvenimo sąlygas.
T. Manoro teigimu, į Vokietiją daugiausia vyksta nekvalifikuoti darbininkai, kurie ten dirba statybose ar žemės ūkyje. ,,Tokių darbininkų iš Lenkijos Vokietijoje gali būti apie 100 tūkst. Jie dar konkuruoja su kitais emigrantais", – padėtį komentavo T. Manoras.
,,Nors Vokietija yra visai šalia, dauguma darbdavių ten reikalauja puikių kalbos įgūdžių„, – tikino didžiausios Lenkijos įdarbinimo agentūros ,,Work Express“ vadovas Arthuras Raganas. Įmonė šiandien atsisako darbo pasiūlymų Vokietijoje. ,,Niekas nerizikuoja stabiliu darbu Lenkijoje ir nesiveržia į Vokietiją", – tvirtina jis.
FAKTAI: Imigrantų stygius
Prognozuojama, kad iki 2025 metų Vokietijai iš viso trūks 6,5 mln. darbuotojų, iš jų 2,4 milijono akademikų („McKinsey“ studija).
„PwC“ skaičiavimais, iki 2020 metų medicinos srityje Vokietijai trūks iki 200 tūkst. specialistų.
Jau šiuo metu šaliai trūksta 400 tūkst. techninių specialybių darbuotojų, daugiausia inžinierių.
Vokietijos pramonės ir prekybos rūmai skaičiuoja, kad kasmet dėl neužimtų darbo vietų šalis praranda 25 mlrd. eurų.
