Vasara, kai didžioji dalis moksleivių ir studentų galėtų užsidirbti savų pinigėlių, jau ne už kalnų. Deja, jauni žmonės, ypač nepilnamečiai, nėra pageidaujami darbdavių.Išeitis – savanorystė
Vieni teisinasi biurokratinėmis kliūtimis, kiti – jaunų žmonių motyvacijos dirbti stoka. Pasak Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus Viktoro Trofimovo, sezoniniai darbai jau prasidėjo, tačiau vasarą suaktyvėja lauko prekyba, daugiau darbuotojų reikia kavinėms, restoranams. Padavėjais, barmenais ar pardavėjais, salės darbuotojais, pagalbiniais darbininkais, draudimo agentais terminuotam darbui darbdaviai mielai priims ir jaunus žmones, bet tik sulaukusius pilnametystės. Mat nepilnamečiai darbuotojai negali dirbti visą darbo dieną, jiems reikia ilgesnių ir dažnesnių poilsio pertraukų, esama kitų darbo apribojimų.
„Į jauną žmogų darbdaviai žiūri labai atsargiai, jiems keliami didesni reikalavimai. Net ir prekiauti ledais darbdaviai ieško pilnamečio žmogaus, dar geriau – jau turinčio patirties“, – sakė V. Trofimovas.
Jo teigimu, darbdaviai jaunimo nesikrato, anaiptol, įdarbinant jauną, neturintį patirties žmogų taikoma įvairių mokestinių lengvatų, tačiau tik tuo atveju, kai tai – ne sezoniniai darbai. Nepilnamečiams vienintelė reali galimybė – viešieji darbai – mokyklų ir darželių teritorijų tvarkymas, pagalba remontuojant patalpas. Tačiau pagal šią programą Panevėžio darbo birža galės įdarbinti tik 66 miesto ir rajono jaunuolius. Nors šiuo metu Panevėžio teritorinėje darbo biržoje užsiregistravę 272 jauni asmenys iki 21 m., 20 iš jų dar neturi 18 metų.
Jaunam žmogui, galvojančiam apie karjerą, pasak V. Trofimovo, išeitis galėtų būti savanorystė. Deja, tai neatlygintina veikla, todėl retas kuris jaunuolis pasiryžta savanoriauti. Tačiau tai gali būti didelis žingsnis siekiant profesinių tikslų.
„Jaunimui, pradedančiam galvoti apie karjerą, svarbus žingsnis yra savanorystė, tik ji dividendų atneš daug vėliau. Tai yra ateities perspektyva, kuri pridės papildomų balų pradedant dirbti“, – pirmojo darbo paieškas iškeisti į savanoriavimą ragino darbo biržos direktorius.
Rankų darbą keičia mašinos
Vasara – pats darbymetis ūkininkams. Žemės ūkyje darbo rankų visada trūksta, tačiau Panevėžio rajono ūkininkai atviri: tikimybė įsidarbinti visai vasarai moksleiviui ar studentui – minimali.
Pasak Upytės ūkininkės Mildos Mikelionienės, įdarbinti nepilnamečius – sudėtinga, o tik pilnametystės sulaukę jaunuoliai dažniausiai rūpinasi stojimu į aukštąsias, todėl ne visada pavyksta suderinti darbus ir mokslus. Tiesa, šiemet įsidarbinti jaunuoliams – daugiau galimybių, mat vos prieš mėnesį įsigaliojo čekių sistema – už darbą pas ūkininką pakaks tik išrašyti paprastą čekį.
„Šiemet įsidarbinti daugiau galimybių – supaprastinta mokėjimo už darbą tvarka. Tik dar reikės išsiaiškinti, ar su šiais čekiais galima priimti ir nepilnamečius“, – „Sekundei“ sakė ūkininkė.
Moters teigimu, jaunuolių, norinčių įsidarbinti ūkyje, visada būna, deja, ne visi nori ir gali dirbti. Jos nuomone, kaime auga nauja pašalpininkų karta, kuri net neieško įsidarbinimo galimybių, tačiau yra ir darbščių jaunuolių. Kai kurie jų dirba daug sparčiau nei suaugusieji, mat nori turėti ir laisvo laiko poilsiui, laisvalaikiui su draugais.
„Žemės ūkyje visada trūko darbo rankų, tačiau kuo toliau, tuo labiau tų rankų reikia vis mažiau, nes visi darbai atliekami mechanizuotai. Jaunuolio, tik baigusio vidurinę, prie kombaino vairo juk nepasodinsi, o rankų darbo ilgam nebūna – geriausiu atveju savaitei ar dviem, todėl ūkyje darbo visai vasarai tikėtis neverta“, – kalbėjo M. Mikelionienė.
Miežiškiuose ūkininkaujantis Alvydas Abukauskas teigė, kad darbo ūkyje visada yra, bet jauni žmonės – labai nepastovūs, bijo sunkaus darbo. Jo manymu, jeigu jaunimas taip nuoširdžiai dirbtų kaip užsienyje ir čia, Lietuvoje, galėtų užsidirbti.
„Šiuolaikinis jaunimas nieko nenori, tik būti viršininkais ar bankininkais, o jeigu dirba – darbo kokybė labai prasta. Jaunam žmogui įsidarbinti pas ūkininką galimybių visada yra, bet nepilnamečių vengiame įdarbinti vien dėl to, kad reikia tėvų sutikimo, daugybės įvairių formalumų, tiesiog neapsimoka tvarkyti dėl kelių dienų tų popierių. O didžioji dalis jaunimo dirba atmestinai, todėl mes turime tik nuolatinius darbininkus“, – pabrėžė A. Abukauskas.
Daugiau nepriims
Dar prieš kelerius metus sezoniniams darbams studentus ir moksleivius mielai priimdavo ir medelynas, tačiau ir čia rankų darbo reikia vis mažiau. Kaip pasakojo Panevėžio miškų urėdijos medelyno direktorius Egidijus Kaluina, sezoniniams darbams žmonės jau atrinkti, dabar papildomos darbo jėgos nukasti sodmenis reikės tik rugsėjo pabaigoje. Darbo jėgos poreikis sumažėjo ir dėl to, kad pastaraisiais metais rankų darbą pakeitė įvairios ravėjimo mašinos, kultivatoriai, purkštuvai ir kita technika.
„Prieš krizę mielai priimdavom ir studentus, ir net moksleivius, tačiau sezoniniams darbams jau surinkome gana kvalifikuotų ir norinčių dirbti žmonių komandą, tad šiemet vasarai daugiau žmonių tikrai nepriimsime, tuo labiau kad kai kuriais atvejais rankų darbą pakeitė mašinos“, – pasakojo E. Kaluina.
Medelyno direktoriaus teigimu, ir jaunų žmonių yra visokių, bet dažniausiai pas juos ateidavo motyvuoti ir darbštūs. „Kurie patys pas mus atmina dviračiu ar ateina pėstute, nuoširdžiai dirbs, bet tie, kuriuos už rankutės atveda mama ar tėtis, kad šie nesišlaistytų gatvėmis, tikrai nedirbs gerai“, – savo pastebėjimais pasidalijo E. Kaluina.
Vaikinai – į statybas
Šiltuoju metų laiku pats darbymetis ne tik žemės ūkio, bet ir statybos sektoriui. Didžiosios statybų bendrovės pagalbinių darbininkų ieško ir tarp jaunų žmonių.
Kaip teigė vienos didžiausių Panevėžio statybų bendrovės „Šilo statyba“ gamybos vadovė Zita Vinslovienė, darbas statybose – itin sunkus ir pavojingas, todėl priimami tik jau pilnametystės sulaukę jaunuoliai. Dar pavasarį jų įmonės atstovai važinėjo po profesines mokyklas, rengiančias statybininkus, tačiau norinčiųjų vasaros metu padirbėti statybose daug neatsirado.
„Gal jaunuoliai išvažinėja į užsienį, gal darbas statybose per sunkus“, – svarstė Z. Vinslovienė.
Pasak gamybos vadovės, šiuo metu įmonė galėtų priimti 3–4 jaunuolius. Nors visada pasitaiko tokių, kurie tik imituoja darbą ir vis klausinėja, kiek man mokėsite, tačiau didesnioji dalis jaunuolių žino, koks darbas jų laukia, ir būna tam nusiteikę.
„Daugiausia mums reikia specialistų, bet statybose visada yra pagalbinių darbų: kažką pakasti, atnešti, padėti kitiems. Su tinginiais atsisveikiname, o likusiesiems mokame taip, kaip ir kitiems nekvalifikuotiems darbuotojams, tikrai neskirstome, ar jie studentai, ar ne. Per mėnesį galima užsidirbti ir iki 1300-1400 litų, priklausomai, kiek yra darbų“, – sakė Z. Vinslovienė.
Kraunasi lagaminus
Didelė dalis studentų, tik išsilaikę egzaminus, kraunasi lagaminus ir skrenda į Angliją, Norvegiją, Nyderlandus, Vokietiją. Gėlių, daržovių ūkiuose, fabrikuose, ypač vasaros sezono metu, trūksta darbo rankų.
Nors darbo užsienyje galimybėmis vilioja ne viena įdarbinimo agentūra, daugelis jaunuolių vyksta pas jau užsienyje įsikūrusius draugus ir darbo ieškosi patys. Dažniausiai sezoniniai darbuotojai gauna minimalų atlygį, tačiau jo pakanka Lietuvoje pragyventi kelis mėnesius ar susimokėti už mokslus.
Kaip teigė Panevėžio darbo biržos Eures biuro konsultantė Jurgita Klingaitė, pats sezoninių darbų ieškojimo pikas buvo vasario balandžio mėnesiais, tačiau ir dabar kiekvieną savaitę sulaukiama darbdavių pasiūlymų. Pavyzdžiui, šią savaitę 20–30 žmonių siūlomas sezoninis darbas spaustuvėje, praėjusią savaitę – žemės ūkyje. Pastebima, kad vis daugiau darbo pasiūlymų sulaukiama kvalifikuotiems darbuotojams.
„Sezoninių darbų pasiūlymų gauname nuolat, nors jau praėjo pats pikas. Šiuo metu kaip tik aktyviai darbo galimybėmis užsienyje domisi studentai. Šiemet stebima tendencija, kad reikia aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų. Pavyzdžiui, ieškojome gido Norvegijoje, kuris puikiai mokėtų norvegų kalbą ir išmanytų šios šalies istoriją, kultūrą, ekonomiką. Taip pat padavėjų, kalbančių angliškai ir vokiškai, Šveicarijoje“, – teigė J. Klingaitė.
Lina DRANSEIKAITĖ
