Iki šiol gyvenamųjų namų savininkai turi teisę išsikasti vandens gręžinį ir naudoti jį savo reikmėms.
Anksčiau didžioji dalis gyventojų gręžinį naudodavo jo neįregistravę, o už tai niekas realios atsakomybės netaikydavo. Dabar situacija gali pasikeisti, nes už nesutvarkytus dokumentus gyventojams grės baudos, o gręžinys gali būti likviduojamas.
Tuo metu Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovai naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad pareigūnai, nustatę atvejį dėl galimai neįteisinto gręžinio, suteikia konsultaciją, kaip tai būtų galima padaryti.
Jų teigimu, pareigūnai planuoja vykdyti ir tikslines išvykas.
„AAD pareigūnai vykdys tikslines išvykas dėl namų ūkiuose susidarančių nuotekų tvarkymo teisingumo. Jų metu bus tikrinami ir gręžiniai“, – teigė departamento atstovai.
Laiko liko nedaug
Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad savo sklypuose gręžinius turintys gyventojai iki balandžio 30 d. turėtų suskubti juos įregistruoti.
Papildoma prievolė atsiranda ir tada, kai gręžinio savininkai pasikeitė.
Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) vyriausiosios specialistė Reda Reipšleger anksčiau komentavo, kad pagal mūsų šalies Konstituciją žemės gelmės – išskirtinė valstybės nuosavybė.
„Todėl valstybei būtina turėti informaciją, kiek, kur ir kokio gylio įrengta gręžinių.
Gręžiniai teikia informaciją apie žemės gelmių sandarą ir savybes, požeminio vandens kiekį ir kokybę, todėl gręžinių duomenys reikšmingai papildo valstybės informacinius išteklius apie žemės gelmes“, – paaiškino specialistė.
Pasak pašnekovės, jei paaiškėtų, kad gręžinys yra nereikalingas, jis turėtų būti likviduojamas.
„O viršutinėje dalyje vamzdžiai nupjaunami, aikštelė rekultivuojama, vis dėlto ir likviduoti gręžiniai gali būti kliuviniu požeminėms statyboms ar komunikacijų tiesimui“, – teigė LGT atstovė.
Be to, netvarkingi gręžiniai, kaip teigė R. Reipšleger, gali būti požemio taršos šaltiniais.
„Pavyzdžiui, per gręžinį ar netvarkingai izoliuotą užvamzdinę gręžinio ertmę tarša gali pasklisti ir į požeminį vandenį, todėl ne tik gręžinio savininkai, bet ir kaimynai to nežinodami naudotų užterštą vandenį.
Dėl to gręžiniai turi turėti apsaugos zonas, o aplinkosaugininkai turi tikrinti, kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų“, – dėmesį atkreipė specialistė.
Taigi, registruotas gręžinys, pasak R. Reipšleger, padeda ne tik apsaugoti aplinką, bet ir padidina žemės valdos vertę.
Kada grėstų bauda arba gręžinius reikėtų likviduoti
Specialistė primena, kad šiuo metu gyventojai ir juridiniai asmenys gali įregistruoti gręžinius, kurie anksčiau nebuvo įtraukti į Žemės gelmių registrą, arba pateikti duomenis apie gręžinių savininkus (pavyzdžiui, jei gręžinys registruotas, bet pasikeitė jo savininkas).
„Tai suteiks galimybę teisėtai naudoti požeminį vandenį ir gauti leidimą jo gavybai, kai jis privalomas pagal Žemės gelmių įstatymą“, – kalbėjo pašnekovė.
Visgi klaidų kai kuriems gyventojams registruojant gręžinius, pasak R. Reipšleger, išvengti nepavyksta.
„Neatidžiai pildo, pamiršta pasirašyti dokumentus, prideda neįskaitomus dokumentus, pamiršta pridėti savivaldybei teikiamos paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją, jei teikia elektroniniu paštu, neprideda gręžinio duomenų deklaracijos ir prašymo Lietuvos geologijos tarnybai“, – vardijo ji.
LGT atstovė primena, kad jei gyventojai įteisins gręžinius, savininkai galės būti ramūs, nes išvengs ne tik administracinės atsakomybės, bet ir papildomų mokesčių už be leidimo naudotus požeminio vandens išteklius.
Tačiau jei prievolės nebus laikomasi, už gamtos išteklių registrų ir kadastrų nuostatų pažeidimą pirmąjį kartą gali būti skiriama bauda nuo 14 iki 30 eurų bauda.
Jei nusižengimas bus padaromas dar kartą, bauda bus didesnė ir sieks nuo 140 iki 300 eurų.
„Administracinėsnuobaudos paskyrimas neatleidžia administracinį nusižengimą padariusio asmens nuo pareigos, už kurios nevykdymą buvo paskirta administracinė nuobauda, vykdymo.
Tai reiškia, kad gręžinį vis tiek reikės registruoti arba likviduoti, jei nėra galimybių jo įregistruoti“, – atkreipė dėmesį specialistė.
Štai kada reikės susimokėti 15 eurų įmoką
LGT atstovai gyventojams primena, kaip turėtų būti atliekamas jūsų turimo gręžinio įregistravimas:
1. Pirmiausia, reikia kreiptis į savivaldybę dėl pritarimo naudoti gręžinį (paraiškos formą rasite čia) ir gauti savivaldybės administracijos pritarimą. Savivaldybių kontaktai čia.
2. Gavus pritarimą, reikia sumokėti vienkartinę gręžinio įteisinimo įmoką. Mokama į VMI sąskaitą pasirenkant tos savivaldybės kodą, kurios savivaldybės teritorijoje planuojama įteisinti gręžinį. Jei per parą sunaudojama iki 10 kub. m, įmoka – 15 eurų.
3. Duomenis, registruodami gręžinį, LGT galite pateikti patys arba kreiptis į leidimą tirti žemės gelmes turinčią įmonę.
4. Gręžinio savininkas pats gali pateikti duomenis per LGT el. paslaugas (spauskite čia). Kad būtų aiškiau, pateikdami gręžinio duomenis per elektronines paslaugas, galite naudotis vaizdo instrukcija (spauskite čia).
5. Taip pat dokumentus galima siųsti el. paštu [email protected] per nacionalinę elektroninių siuntų el. pristatymo informacinę sistemą arba atvykus į LGT.
Tokiu atveju papildomai reikia pateikti:
- pasirašytą prašymą (prašymo formą rasite čia),
- užpildytą neregistruoto gėlo požeminio vandens gavybos gręžinio duomenų deklaraciją (deklaracijos formą rasite čia).
6. Nepriklausomai nuo to, kokiu būdu teiksite duomenis, kartu reikės pateikti:
- paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį kopiją,
- savivaldybės administracijos pritarimo naudoti gręžinį (adoc, pdf ar jpg formatu),
- žemės sklypo planą su pažymėta gręžinio vieta ir VAZ (vandenvietės apsaugos zona) 1-ąja juosta,
- dokumentą, patvirtinantį, kad buvo sumokėta vienkartinė gręžinio įteisinimo įmoka.
7. Kai gręžinys bus įregistruotas, gausite pranešimą ir gręžinio pasą (adoc ir pdf metaduomenų kortelę). Atsispausdinti įregistruoto gręžinio pasą taip pat galėsite patys.
LGT atstovai prašo, kad dokumentus reikėtų pateikti tik vienu pasirinktu būdu.
Gyventojams dar kartą primenama, kad iki balandžio 30 d. – paskutinės Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinojo įstatymo galiojimo dienos – svarbu spėti pateikti dokumentus registruoti gręžinį Žemės gelmių registre. O šiuo metu Lietuvoje įteisinta beveik 2900 gręžinių.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
