Aktyviai į sugriuvusius kiaulių kompleksus investuojantys danai nuolat susiduria su besipriešinančiais gyventojais, žaliaisiais ir valdininkais.
Danai įrodinėja, kad laikosi visų gamtosaugos reikalavimų, investuoja į taršą mažinančius įrengimus, kuria darbo vietas, moka didelius mokesčius į šalies biudžetą. Tačiau daugelyje šalies regionų jie sulaukia vietos gyventojų protestų dėl komplekso skleidžiamos smarvės. Žalieji kaltina danus, kad teršia šalies gamtą. Į kovą įsitraukė ir kai kurių regionų valdininkai.
Skelbia apokalipsę
Lietuvoje yra ne viena danų įsteigta kiaulių auginimo bendrovė. Stambiausia jų – UAB „Saerimner“, veikianti čia jau dešimtmetį, įvairiuose rajonuose įrengusi 8 kiaulidžių kompleksus. Bene visur užsieniečiams teko patirti vietos gyventojų pasipriešinimą. Surengtas ne vienas protesto piketas, kai kur pasiekta, kad kompleksai neveiktų.
Šią kovą palaiko ir Lietuvos žaliųjų judėjimas. Jo pirmininkas Rimantas Braziulis danų skverbimąsi į šalies žemės ūkį vadina kolonizacija. „30 mln. per metus užauginamų kiaulių jau užnuodijo visas Danijos dirvas, tvenkinius, upelius, – aiškino jis. – Dabar jie susirūpino savo gamta, rengiasi sodinti miškus ir perkelia kiaulių verslą į kitas šalis.“
R.Braziulis įsitikinęs, kad stambūs kompleksai visiškai nuniokos mūsų gamtą, užterš dirvožemį, gruntinius vandenis, upelius. „Tai pavojus ir žmogaus sveikatai, nes srutų skleidžiamos dujos sukelia ligas, – teigė jis. – Žmonių nekilnojamasis turtas prie kompleksų nuvertėjo beveik dešimteriopai, iš tų vietų bėga jaunimas, ten jau neįmanoma vystyti ekologinės žemdirbystės, kaimo turizmo verslo. Taigi gigantiškų kompleksų plėtra atneš neįkainojamą, nepataisomą žalą ir gamtai, ir žmonių gerovei. To negali kompensuoti jokie danų sumokėti mokesčiai.“
Neigia kaltinimus
Įmonės „Saerimner“ generalinis direktorius Klausas Baltsersenas stebėjosi žaliųjų bauginimais. „Visiška nesąmonė, kad Danija užteršta srutomis ir prasmirdusi, nors šalyje auginama 27 mln. kiaulių. Kas tuo netiki, gali atvykti į Daniją ir apžiūrėti švarius upelius, ežerus, miškus, – teigė jis. – Mes čia atėjome ne dėl to, kad perkeltume šį verslą iš vienos šalies į kitą. Čia tiesiog matome dideles galimybes. Juk jei Lietuva per metus užaugintų bent 3 mln. kiaulių (dabar jų auginama apie 900 tūkst.), nereikėtų net intervencinio grūdų supirkimo – visus juos nupirktų kompleksai, o perdirbėjai neturėtų importuoti mėsos. Mes nemokamai mėšlu tręšiame ūkininkų laukus, todėl jie mažiau išleidžia mineralinėms trąšoms. Apskritai Lietuvoje sunaudojama daug daugiau cheminių nei organinių trąšų.“
Pasak K.Baltserseno, Lietuvoje taip pat neišnaudojama daugybė skerdyklų, modernizuotų už ES lėšas. Jose galėtų būti paskersta iki 6 mln. kiaulių per metus.
„Saerimner“ direktorius pasakojo, kad jo vadovaujama bendrovė per 11 veiklos Lietuvoje metų įsigijo 8 apgriuvusias sovietmečio fermas, jas rekonstravo. „Jos atitinka ES gamtosaugos reikalavimus, be to, kuriamos darbo vietos, skatinamas eksportas, per metus sumokame iki 4 mln. litų mokesčių į valstybės biudžetą“, – sakė generalinis direktorius.
Valdininkai keičia sprendimus
Žalieji teigia, kad valdžia abejingai žvelgia į danų kiaulidžių plėtrą, bet užsieniečiai jau patyrė akibrokštų iš mūsų biurokratų. „Saerimner“ Kalvarijoje esančiame kiaulių komplekse sumanė pastatyti jungiamąjį koridorių tarp kiaulidžių ir administracijos. Jis reikalingas dėl dezinfekcijos, kad iš aplinkos darbuotojai į fermas neatneštų mikroorganizmų. Kalvarijų savivaldybėje ir apskrities administracijoje danai gavo visus leidimus, tačiau kai statinys jau iškilo, Marijampolės apskrities administracija staiga pareiškė, kad negautas jos kaip sklypo nuomotojos leidimas (žemė, kurioje stovi kompleksai, priklauso valstybei). Valdininkams tai buvo pretekstas kreiptis į prokuratūrą ir per teismus reikalauti nugriauti statinį kaip visuomenės interesą pažeidžiantį objektą. „Jungiamasis koridorius galėjo pakeisti įmonės veiklos pobūdį, be to, neįvertintas jo poveikis žmonių sveikatai, – aiškino Marijampolės apskrities viršininko pavaduotojas Evaldas Ulevičius. – Taip pat ši bendrovė pastatė srutų frakcionavimo įrenginį neturėdama statybos leidimo.“
„Saerimner“ teisininkas Mindaugas Žolynas stebėjosi tokiais argumentais. „Koks tai gali būti visuomenės interesas, jei statinys yra komplekso viduje. Be to, tai ne statyba, o rekonstrukcija, užtikrinanti kiaulių prevenciją nuo ligų. Apskrities valdžia dalyvavo išduodant visus dokumentus, viskas buvo sutvarkyta pagal įstatymus, o paskui staiga mums pareiškė, kad viskas turi būti anuliuota, – gūžčiojo jis pečiais. – Tas pats ir su srutų frakcionavimo įrenginiais: kituose rajonuose, kur yra „Saerimner“ kompleksai, valdžios atstovai nereikalavo jokių statybos leidimų. Tai srutas tiesiai į laukus pumpuojantis įrenginys. Bet dabar turime vežioti srutas per Kalvarijų rajoną su traktoriais. Ar nuo to geriau žmonėms?“
Saulius Tvirbutas
