„Tie energetikos šaltiniai, kurie šiandien yra Lietuvoje, pavyzdžiui, Elektrėnų elektrinė, (siūlome – BNS) kad jie galėtų dirbti pilnu pajėgumu. Mūsų ekspertai mano, kad vien šitos elektrinės resursų užtektų stabilizuoti kainoms. Tai toks mūsų pasiūlymas – įveiklinti visus jau šiandien turimus energetikos šaltinius“, – po Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžio žurnalistams sakė tarybos pirmininkė Dalia Matukienė.
„Turėtų būti įdarbinamos lietuviškos jau turimos elektrinės, atsinaujinantys šaltiniai, visos lėšos, finansai ir visa kita, kad būtų galima visą šitą energetiką stabilizuoti“, – teigė Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkė.
Tuo metu „Ignitis grupė“ BNS teigė, jog Lietuvos elektrinė Elektrėnuose energiją gamina tik tada, kai ją galima pasiūlyti konkurencingomis kainomis.
Pasak D. Matukienės, tam tikrose elektros tiekimo grandyse turėtų būti eliminuoti tarpininkai, o Lietuva amortizuodama elektros kainas turėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu.
„Lenkijoje praktiškai tris kartus yra pigesnė elektros energija. Tai šitą klausimą mes turime spręsti. Tai tokia pati šalis, tokios pačios sąlygos, jeigu mes nesugebame panaudoti, ką mes turime“, – teigė verslo atstovė.
Anot jos, smulkusis ir vidutinis verslas taip pat pasigenda skaidraus energijos kainų pagrindimo.
„Turi būti labai skaidri informacija, kas suformavo energetikos kainą, kaip ji yra suformuota, ir kad būtų parodyta, kokia buvo kaina, kokia nauja kaina ir pilnas skaidrumas, kaip atsiranda tokia kaina, kokia atsiranda“, – sakė D. Matukienė.
Pasak jos, siūlymai bus teikiami valstybės institucijoms, o Prezidentūros bus prašoma inicijuoti tarpinstitucinius susitikimus.
Siūlo keisti MMA skaičiavimą
Smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai taip pat siūlo keisti minimalios algos skaičiavimo formulę į ją įtraukiant darbo našumo rodiklį. Be to, siūloma vidutinį darbo užmokestį (VDU) skaičiuoti remiantis „Sodros“, o ne Statistikos departamento duomenimis.
„Pirmas pasiūlymas buvo į skaičiuojamą formulę įvesti darbo našumą, kadangi jis labai atsilieka nuo pačios formulės. Remtis ne Statistikos departamento, o „Sodros“ turimais duomenimis ir nustatyti, koks iš tikrųjų yra realus vidutinis darbo užmokestis mūsų šalyje, pagal tai, kokius duomenis gauna „Sodra“, o ne pagal tai, kokius duomenis kažkas kažkokiais būdais teikia Statistikos departamentui“, – teigė D. Matukienė.
Ji teigė pasisakanti už tai, kad kitais metais nebūtų didinama minimali mėnesio alga, o būtų apsiribota tik neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) kėlimu.
„Jeigu aš būčiau vienas iš sprendėjų, tai sakyčiau šiandien visiškai nejudinti minimalios algos, nedaryti jokių kėlimų, o pakelti tik vienintelį neapmokestinamąjį pajamų dydį“, – teigė D. Matukienė.
„Jeigu minimalios algos nedidiname, nejudiname vienus metus, kadangi situacija yra ekstremali, padidiname neapmokestinamąjį pajamų dydį, tada mūsų tie mažiausiai uždirbantys žmonės (...) turės bent už ką susimokėti už padidėjusias energetikos kainas, o gal dar ir nusipirkti kažką pavalgyti“, – pridūrė ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė rugpjūčio pabaigoje teigė, kad MMA iki mokesčių galėtų kilti 70 eurų iki 800 eurų, o NPD – 200 eurų iki 740 eurų. Tuo metu finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, jog toks pasiūlymas nėra finansiškai subalansuotas. Anot jos, tiek MMA, tiek NPD turėtų didėti panašiu tempu.
