Tokias Aviacijos įstatymo pataisas, kurias pateikė žemės ūkio ministras „socialdarbietis“ Andrius Palionis ir „valstietis“ Jonas Jarutis, pradėjo svarstyti Seimas. Dabar jas analizuos Ekonomikos, Audito bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetai. Gavęs Vyriausybės išvadą, Seimas prie pataisų grįš rudenį.
Pasak A. Palionio, prieš dešimtmetį aeroklubų prašymu Vyriausybė juos perdavė Kūno kultūros ir sporto departamentui, o ne Turto bankui, tačiau nuo 2019 metų spalio departamentas prijungtas prie pertvarkytos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nebuvo pratęstos panaudos sutartys su aeroklubais ir kilo problema, kur dėti jų turtą.
J. Jaručio duomenimis, Lietuvoje veikia 15 aerodromų ir jiems „iškilo grėsmė“, nes juos Vyriausybė nusiteikusi perduoti savivaldybėms.
Ne savivaldai
Aplinkos apsaugos komitete dirbantis Artūras Skardžius siūlo kitą išeitį – aeroklubus perduoti kad ir krašto apsaugai, tik ne savivaldai.
„Infrastruktūra pritaikoma krašto gynybai, mokymams. (...) Savivaldybės, gavusios patrauklius žemės sklypus, norėjo panaudoti savo reikmėms, išparceliuoti“, – sakė A. Skardžius.
Pasak J. Jaručio, aerodromų perdavimas Krašto apsaugos ministerijai turi trūkumų.
„Kariuomenė tokį turtą neretai naudoja ne aviacijos tikslais. Tai labai gerai matyti prieš kelerius metų perimtame Šilutės aerodrome. Ten aeroklubas buvo iškraustytas iš angarų ir dar Antrąjį pasaulinį karą menančiu pakilimo taku marširuoja pėstininkai“, – tvirtino J. Jarutis.
A. Palionis pripažino, kad savivaldybės sutiktų perimti aeroklubus, bet, anot jo, kyla abejonių dėl jų likimo.
„Ar tas turtas išliks aviacijos sportui skirtas? Ar ten išliks pakilimo takai ir infrastruktūra, ar ten bus kita paskirtis tos žemės“ – klausė jis.
A. Palionis pateikė Alytaus pavyzdį, kai savivaldybė, kuri sutinka perimti aerodromą, nori vėliau keisti teritorijos paskirtį ir įkurti laisvąją ekonominę zoną.
J. Jaručio teigimu, savivaldybės aeroklubų nori, kad vėliau privatizuotų „visai kitoms funkcijoms vykdyti“.
„Noriu pasakyti, kad Latvijoje panašūs sprendimai buvo priimti prieš ketvirtį amžiaus. Netrukus po to faktiškai Latvijoje neliko mažosios aviacijos. Lietuvoje šiuo metu mažąja aviacija užsiiminėja apie 10 tūkst. žmonių, įskaitant ultralengvųjų lėktuvų pilotavimą, sklandytuvus, parašiutizmą“, – aiškino J. Jarutis.
Visiems norintiesiems
Biudžeto ir finansų komitete dirbančiam konservatoriui Mykolui Majauskui kilo įtarimas, kad aerodromų turtą norima perduoti naudoti panaudos pagrindais.
„Tai pakankamai neskaidru. Nebūtinai visuomet panauda yra geriausias instrumentas užtikrinti, kad valstybė gautų didžiausią naudą iš jos turimo turto“, – Seime kalbėjo jis.
M. Majauskas taip pat abejojo, ar tą turtą apsimoka perduoti sporto federacijoms. Pasak jo, tokiu būdu sudaromos išskirtinės sąlygos, leidžiančios už tą turtą mokėti mažiau, pernuomoti.
„Ar ne geriau būtų sudaryti galimybę viešo konkurso būdu visiems norintiems pasiūlyti valdyti“, – siūlė parlamentaras.
Pavyzdžiu rodo kino sektorių
Konservatorius Kęstutis Masiulis suskaičiavo, kad Lietuvoje kažkada veikė 80 aerodromų, kurių daug išliko iki šių dienų. Parlamentaro teigimu, su jais „reikėtų pasielgti taip, kaip Lietuvoje kažkada su kino industrija“.
„Buvo daug visokių studijų, išmėtyta po įvairius objektus. Ir buvo įsteigtas Kino centras, kuris apėmė viską ir dabar turime tokią, galima sakyti kino industriją, kuri pati save išsilaiko ir garsina Lietuvą, ir dar į biudžetą moka pinigus. Reikėtų prie Susisiekimo ministerijos tokią instituciją sukurti“, – siūlė idėją parlamentaras.
Be kita ko, dalį aeroklubų jis siūlo perduoti savivaldybėms, paskui privatizuoti.
„Ten, kur nėra veiklos, akivaizdu, kad valstybė negali laikyti merdinčio turto. Matyt, iš tikrųjų reikia atiduoti privatizuoti“, – aiškino K. Masiulis.
