„Niekada nesakyk niekada, bet aš labai tikiuosi, (...) kad dabar laiką, kurį skyrėme Astravui, turėsime dar daugiau laiko skirti kitiems labai svarbiems dalykams“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Dainius Kreivys.
„Turime labai daug pozityvios darbotvarkės tiek su mūsų Baltijos šalių kolegomis, tiek atsinaujinančioje energetikoje, tiek kitose srityse“, – pridūrė jis.
Lietuvai trečiadienį sumažinus maksimalų elektros perdavimo pralaidumą per Lietuvos ir Baltarusijos jungtis, ministras teigia, kad vienašališkai įvedusi naujas taisykles Lietuva įgyvendino vadinamąjį planą B. Vis dėlto, pasak jo, toliau tęsis diskusijos su latviais ir estais dėl trišalio sprendimo.
„Taip, ta metodika – būtent savo metodika – ir buvo planas B (...) Turbūt visą laiką trišalė metodika yra geriau negu atskiros metodikos ir, be abejo, tuos pokalbius ir toliau tęsime, kad būtų pasiektas trišalis susitarimas. Dabar turime tokį status quo, kokį turime“, – sakė energetikos ministras.
D. Kreivio teigimu, šiuo metu BRELL žiedo operatoriai laikosi Lietuvos nustatytų parametrų.
„Matome, kad tinklo operatoriai laikosi mūsų užduotų parametrų, nes mes veikiame BRELL sutarties rėmuose ir ta prekyba su Rusija vyksta būtent mūsų parametrų rėmuose. Tai reiškia, kad elektra iš Astravo teoriškai negali patekti, o ji šiuo metu nepatenka dar ir dėl to, kad Astravo atominė elektrinė neveikia“, – aiškino ministras.
Anot jo, Astravo AE neveikia jau du mėnesius ir gali neveikti dar kelis.
„Tai dar kartą parodo, kokios kokybės yra šita elektrinė. Ji jau turbūt keturis ar penkis kartus lūžo iki to“, – pastebėjo D. Kreivys.
Paklaustas, ar Lietuvos sumažinti pralaidumai gali turėti įtakos elektros kainoms, kurios biržoje šiuo metu ir taip ypač išaugusios, ministras teigė, kad kainą Lietuvoje formuoja Švedijos SE4 zona: „Nei rusiška, nei baltarusiška elektra kainos neformuoja“.
Iki trečiadienio Latvija prekiavo su Rusija pagal Lietuvos nepatvirtintą metodiką, leidusią vertinti Baltarusijos-Lietuvos jungties maksimalų perdavimo pralaidumą.
Lietuvos pareigūnai įsitikinę, kad per Latviją į Lietuvą patekdavo Astravo AE elektra ir dėl to buvo pažeidžiamas vadinamasis „antiastravo“ įstatymas. Latvija teigė, kad prekiavo tik rusiška elektra.
Lietuva komercinį elektros importą iš Baltarusijos nutraukė nuo pernai lapkričio, kai Astravo AE pradėjo gaminti elektrą.
Trys Baltijos šalys kartu su Rusija ir Baltarusija šiuo metu veikia posovietiniame BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Sinchronizuotis su Europa Baltijos šalys planuoja iki 2025 metų pabaigos. Po šios datos Lietuvos elektros linijų su Baltarusija likti neturėtų.
