„Tai finansinės inžinerijos išvestiniai instrumentai, tai manome į šį procesą pajungti Lietuvos banką, kuris galėtų vertinti šių instrumentų rizikingumą ir jų galias“, – antradienį bendrame Seimo Ekonomikos komiteto ir Energetikos ir darnios plėtros komisijos bendrame posėdyje, kuriame svarstoma situacija elektros rinkoje, kai nepriklausoma tiekėja „Perlas Energija“ nutraukė fiksuotos kainos sutartis su maždaug 180 tūkst. klientų, sakė Dainius Kreivys.
Pasak jo, planuojama Seimui pateikti atitinkamas įstatymo pataisas.
D. Kreivio teigimu, „Perlas Energijos“ nuosavo kapitalo rinkos vertė buvo pakankama vykdyti įsipareigojimus, tačiau įmonei nepavyko nuo kainų šoko apsiginti draudimo instrumentais, nes jie paprasčiausiai nesuveikė.
„Perlo“ kapitalizacija, kiek man žinoma, buvo pakankama, tačiau bėda ta, kad įmonei nuo šoko dėl aukštų kainų nepavyko apsiginti draudimo instrumentais“, – teigė D. Kreivys.
„Draudimo instrumentų konfigūracija (...) buvo surišta su Suomijos rinka, joje išsiskyrė kainos, draudimas, kadangi jis buvo sąlyginis, neteko savo galios. Todėl milžiniškas finansinis krūvis atsigulė ant įmonės“, – aiškino jis.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir paprašė įvertinti riziką, jog „Perlas Energija“ gali parduoti finansinius instrumentus ir gauti nepagrįstų pajamų – įtariama, jog nutraukdama sutartis bendrovė gali siekti uždirbti iš šios veiklos.
Įmonės finansiniai instrumentai yra apsidraudimo priemonės (angl. hedging) – jomis bendrovė apdraudė elektros kainų svyravimą Suomijoje.
D. Kreivys antradienį pabrėžė, kad dėl „Perlas Energijos“ situacijos yra pasiruošta blogiausiam scenarijui.
„Tokiu atveju visi klientai paprasčiausiai patektų į visuomeninį tiekimą. O kol patektų, kaina galėtų būti kompensuojama visuomeninio tiekėjo lygyje, bet (...) „Perlas Energija“ turi sprendimą, kuris tenkins visus, ir apie jį viešai praneš ketvirtadienį“, – pranešė ministras.
„Perlas Energijos“ vadovas Vilius Juraitis sakė, kad prieš viešai paskelbiant sprendimą dar reikia atlikti kai kuriuos skaičiavimus, tačiau tikino, kad jis turėtų tenkinti ir klientų, ir valstybės institucijų interesus.
„Tikime, kad tenkins mūsų klientų ir visų institucijų poreikius“, – parlamentarams sakė V. Juraitis.
Jis pripažino, kad dabartinių elektros kainos šuolių įmonė nebraižė „net blogiausiame scenarijuje“, o elektrai kas mėnesį brangstant po 30 proc. jokie įrankiai nebeveikė ar veikė iš dalies.
„Mes įsivaizdavome, kad jos galėtų būti lapkritį, gruodį, sausį, kai rinka būna (...), kai būna vienos brangiausių kainų energetikoje, bet kai dar neatėjusi vasaros pabaiga, o elektros kainos pradeda mušti rekordus po 30 proc., jokiame juodžiausiame scenarijuje nebraižėme“, – posėdyje kalbėjo V. Juraitis.
Pasak jo, įmonė šiemet dirbo nenuostolingai.
„Dar laukiame galutinių skaičių už liepos mėnesį, bet greičiausiai už septynis mėnesius mes turėsime teigiamą balansą, kitaip tariant, įmonė nebuvo dirbanti nuostolingai“, – komiteto ir komisijos bendrame posėdyje pranešė V. Juraitis.
