Kupini optimizmo
Žmonės, gimę nuo 1980-ųjų iki 2000-ųjų, darbo rinkoje pasirodė recesijos, rekordinio nedarbo jaunimo gretose ir būtinybės nuolatos gerinti įgūdžius, kuriuos įvaldyti reikia aukšto išsilavinimo, teigia ataskaitos autoriai.
Nepaisant to, „Y karta“ yra nusiteikusi itin optimistiškai karjeros klausimais. 60 proc. jos atstovų yra įsitikinę, kad jeigu jie netektų darbo, tai galėtų lengvai ir greitai surasti naują. Didžiausi optimistai – Meksikos, Vokietijos, Šveicarijos ir Kinijos „milenialai“.
Nusiteikę dirbti „iki galo“Infographic
Y karta – naujos žaidimo taisyklės darbdaviams
Nepriklausomi, neturintys autoritetų, nebijantys reikšti savo nuomonės, bet kurią akimirką galintys viską mesti ir išvykti ilgų atostogų į egzotišką šalį - taip apibūdinami Y kartos atstovai. Jie pasižymi gebėjimais vienu metu daryti keletą darbų, tačiau greitai ima nuobodžiauti, todėl pirmenybę teikia savirealizacijai, o ne stabiliai darbo vietai. Šiuo metu daugelis perspektyviausių įmonės darbuotojų priklauso būtent Y kartai.
„Y kartos atstovams galimybė kilti karjeros laiptais yra svarbesnė nei siūlomas atlyginimas. Labai dažnai darbuotojai savo karjerą linkę pradėti nuo profesinės praktikos arba pasirenka mažiau apmokamą, tačiau profesinių iššūkių kupiną ir leidžiantį tobulėti darbą. Šios kartos atstovams ypač svarbu dirbti prie svarbių, pridėtinę vertę kuriančių projektų ir atvirkščiai, jų visiškai netenkina rutininis darbas“, - pagrindinius Y kartos skirtumus įvardijo „Grafton Recruitment Lietuva“ atstovė H. Bivainienė.
Svarbiausia – nepriklausomybė ir rezultatų siekimas
Autoritetų nepaisymas – kitas svarbus Y kartos bruožas. Čia kiekvienas – asmenybė. Tai reiškia, kad Y kartos atstovai nori būti stiprūs ir nepriklausomi. Tai veda autonomiškumo link, žmonės siekia kurti sau, dirbti nepriklausomai, neprisirišti prie vienos įmonės, dirba konsultantais, freelanceriais, dirba pusę darbo dienos. „Svarbu rezultatas“ – tai vienas esminių Y kartos elementų.
Iki kelių metų planuojate dirbti?Infographic
Dirbs iki paskutinio atodūsio
Daugelis „Y kartos“ atstovų yra pasirengę tam, kad dirbs ilgiau, negu buvusios prieš tai kartos. Daugiau nei pusė dirbs iki 65 metų, o 27 – iki 70 metų, o 12 proc. atsakė, kad išvis neis į pensiją ir dirbs visą gyvenimą. Šiuo aspektu lyderiai – japonai, kurių net 37 proc. nesupranta, kaip galima būtų eiti į pensiją.