DELFI.lt ir Finansų ministerija kviečia tautą įsijungti į diskusiją dėl valstybės biudžeto ir netgi sukūrė webinę formą pagal Šemetos excelinę lentelę, kad kiekvienas tautietis galėtų numygti savo siūlomus pakeitimus.
Jei Finansų ministerija turi laiko žaidimams, tai OK, galima maigyti. Bet paskaičius tai, ką žaidimo aprašyme nurodo Finansų ministerija, norisi pasukioti pirštą jiems prie smilkinio.
Girdėta arba-arba dainelė:
Užduoties tikslas – ne tik pamėginti sudaryti savo valstybės kitų metų biudžeto išlaidų planą, bet ir siekti, kad biudžeto deficitas (tai yra skirtumas tarp pajamų ir išlaidų) - o tuo pačiu ir valstybės skolinimosi poreikis – būtų kuo mažesnis. Tam galima mažinti biudžeto išlaidas arba didinti pajamas iš mokesčių.
REKLAMAREKLAMA
O štai čia Finansų ministerijos pravalas atsiskleidžia visu savo gražumu:
Siekdami sumažinti biudžeto deficitą ir surinkti daugiau pajamų į biudžetą, kuriuos mokesčius didintumėte? (galima rinktis kelis atsakymus)
Siūlau Finansų ministerijai pažaisti kitą žaidimą.
Įmonės „Kanopos ir ragai” tikslas – gauti kuo mažesnį nuostolį. Bo tuomet akcininkams reikės mažiau mestis, kad padengtų. Kaip žinia, įmonė gamina du produktus: kanopas ir ragus, kurių, kaip žinia, niekas neperka. Ir nepirks, nes niekada nepirko. Tačiau daryti kažką reikia.
Variantai:
tęsti gamybą išlaikant dabartinį lygį, nes yra tikimybė, kad kanopos ir ragai taps paklausūs,
atleisti pusę darbuotojų ir tęsti gamybą mažesne apimtimi, nes yra tikimybė, kad kanopos ir ragai taps paklausūs.
REKLAMA
Atsakymus rašykite DELFI komentaruose, atsirinksim.
Kol sprendžiate šį rebusą, grįšiu prie ano DELFI biudžetinio žaidimėlio. Aš jį pavadinčiau „Susikiršinkite, tautiečiai”. Rėžkite vieni nuo kitų pagal tai, kokioje srityje dirba jūsų artimieji, draugai, jūs pats ir jūsų nedraugai. Vis tiek nežinote, kas slepiasi už tų ‘programų’. Tai nėra būtina. Juk jūs turite unikalią galimybę pasinaudoti tais dviem matematiniais veiksmais, kuriais grindžiama Šemetos finansų politika – sudėtimi ir atimtimi.
Taigi Finansų ministerija daro prielaidą yra garantuota, kad didesnes pajamas į biudžetą lemia tik didesni mokesčiai. Nesivelsiu į internetuose neslopstančią ekonomistų, politikų diskusiją dėl mokesčių tarifų dydžio ir pajamų surinkimo, nes priežasties-pasekmės argumentai neveikia, kol viskas gali būti nurašyta krizei (prajusią ir šią savaitę lankiausi Šveicarijoje. Apie krizę jie girdėjo, bet nelabai ką gali apie ją pasakyti. Šveicarai, žinoma, kitokie, nes turi bankus, gamina laikrodžius ir peiliukus).
Tačiau ir tūpam turėtų būti aišku, kad kalbant apie galutinę eilutę (pelnas-nuostolis / biudžeto perviršis-deficitas) tavo turima marža (tarifas) nieko nereiškia, kol nežinai, koks bus vienetų skaičius per laikotarpį. Ką labiau apsimoka pardavinėti – automobilį su 15 proc. marža ar degtukus su 5 proc. marža?
Taigi jei padidinsime mokesčius, tačiau turėsime mažiau mokesčių mokėtojų, tai biudžeto pajamos, deja deja, nepadidės.
Subalansavimas negali būti biudžeto tikslas. Biudžeto tikslas – jau rašėm – darbo vietų skaičius ir darbo vietose sukuriama pridėtinė vertė. Visos ekonominės programos, mokesčiai turi būti subordinuoti į šiuos abu rodiklius. Kai bus maža bedarbystė, o dirbantieji užsiims ne muda, bet realiai uždirbinės pinigą, tuomet ir valstybė surinks oi kiek daug mokesčių.
Bet juk ūkio (verslo) reikalai nėra Finansų ministerijos reikalas, čia, matyt, asmeninis D. Kreivio komandos daržas. Na ir dar keliolikos ekonomistų, opozicionierių, blogerių, kurie kišasi, kur nereikia. Davai, duokim jiems visiems delfyje prabalsuot.
Kai pagalvoji, tai metai nuėjo velniop.
