Skrydžių bendrovė „flyLAL - Lithuanian Airlines“, iki 2005-ųjų privatizacijos - valstybinė įmonė „Lietuvos avialinijos“, nuo pat 1997-ųjų buvo stumte stumiama į aferistų rankas. Ir galų gale įstumta.
„Respublikos“ turimi duomenys rodo, kad praeito amžiaus paskutinį dešimtmetį pirmiausiai tuometines „Lietuvos avialinijas“ norėjo privatizuoti buvę valdžioje arba su valdžia artimais ryšiais susiję veikėjai. O jiems padėjo ir valstybės įmonės Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU), ir „Oro navigacija“, ir nuo 1999-ųjų skrydžių bendrovės veiklą kuravęs Valstybės turto fondas, ir atskiri Susisiekimo ministerijos vadovai.
Siekta parduoti už grašius
2004 m. bendrovė dar turėjo nemažai vertingo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, apie 200 mln. litų apyvartą, tačiau ją buvo nutarta parduoti vos už 9,3 mln. litų. Oficialiai teigta, kad valstybė tokios mažos kainos prašė todėl, kad „Lietuvos avialinijos“ tuo metu turėjo ganėtinai didelę, apie 70 mln. litų siekiančią, skolą. Neoficiali versija yra tokia, kad valstybinė bendrovė buvo specialiai nuvaryta į skolų liūną, kad ją įpirktų galimai korumpuotų valstybės tarnų remiama anuometinių nomenklatūrininkų grupė.
„Respublikos“ šaltinių nuomone, panašiai kaip ir vėlesnius „Lietuvos avialinijų“ šeimininkus, taip ir į valstybės turtą pretendavusią grupę labiausiai domino ne šalies civilinės aviacijos ateitis, o „Lietuvos avialinijų“ turimas galbūt net šimto milijonų litų vertės nekilnojamasis turtas, pelningi verslai šalia skrydžių bendrovės. Tačiau pigiai už akcijas ketinusius mokėti nomenklatūrininkus aplenkė apsukrūs Gedimino Žiemelio vadovaujami verteivos iš „LAL investicijų grupės“, kurie už akcijas pasiūlė beveik trigubai didesnę sumą - 25,578 mln. litų. Tiesa, abejojama, ar ši suma valstybei buvo sumokėta iš G. Žiemelio ar jo kompanijos kišenės, o ne vėliau, gavus pinigų iš parceliuojamo „flyLAL - Lithuanian Airlines“ turto.
„Kad ir kaip anuometiniai valdininkai dabar patriotus vaidintų, iš tiesų jie darė viską, kad buvusi valstybinė skrydžių bendrovė, kuri tarpaisdirbo ir galėjo dirbti pelningai, tarytum specialiai buvo įstumta į aferistų rankas. Ir visai nesvarbu, ar tai būtų G. Žiemelis, ar kiti į machinacijas linkę veikėjai“, - tvirtino „Respublikos“ šaltiniai.
Stekeno metodiškai
Anot šaltinių, „Lietuvos avialinijos“ buvo kryptingai stekenamos nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo, bet labiausiai - nuo 1997-ųjų. Atrodo, tam tikruose sluoksniuose maždaug tuo metu buvo priimtas sprendimas, kad nacionalinį oro vežėją teks privatizuoti.
„Prieš daugiau nei dešimt metų „Lietuvos avialinijos“ aptarnaudavo arti penkiasdešimties procentų TVOU klientų, tačiau oro uostas taikė skrydžių bendrovei beveik dvigubai didesnius mokesčius nei, tarkim, Londono ar Kopenhagos oro uostai. Su Skandinavijos oro linijomis (SAS) buvo sudaryti „Lietuvos avialinijų“ finansinę padėtį bloginę vadinamieji paritetiniai susitarimai, kuriuos anuomet buvo galėta primesti ne Europos Sąjungai priklausančioms valstybėms. Nors susitarimas buvo absoliučiai diskriminacinis, mūsų valdininkai nė piršto nepajudino, kad išsikovotų geresnes sąlygas. Tylėjo ir visus tuos reikalus galėjusi pareguliuoti Civilinės aviacijos administracija“, - pasakojo šaltiniai.
TVOU reikalavo net mokėti 2500 litų mokestį per mėnesį už kiekvieną oro uosto teritorijoje laikomą nenaudojamą „Lietuvos avialinijų“ lėktuvą.
„Jų buvo trys. Iš viso skrydžių bendrovė per mėnesį už juos suplodavo 7500 litų“, - tvirtino civilinės aviacijos specialistai. Lietuvos oro erdvę kertantiems civiliniams lėktuvams, kurių dauguma priklausė „Lietuvos avialinijoms“, drakoniškus mokesčius taikė ir „Oro navigacija“.
Tačiau labiausiai „Respublikos“ šaltiniams įstrigo istorija, kai 2002-aisiais konkurentams SAS vos už 10 tūkst. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių buvo įteikta privatizavimo medžiaga, kurioje buvo ir konfidenciali informacija apie „Lietuvos avialinijų“ komercinę veiklą.
„Tai jau buvo tikras Lietuvos valstybės išdavimas. Gavusi medžiagą SAS pasitraukė iš privatizavimo proceso, tačiau vėliau, mūsų šaliai įstojus į ES, maždaug nuo 2004-ųjų gegužės, SAS per savo antrinę bendrovę „airBaltic“ dokumentus panaudojo konkurencinėje kovoje prieš „Lietuvos avialinijas“. Ar bereikia stebėtis, kodėl bendrovė duso skolose?“ - retoriškai klausė „Respublikos“ šaltiniai.
Prarado atmintį
Kas buvo tie valdžios atstovai, atidavę „Lietuvos avialinijas“ į aferistų rankas? „Visų pirma tai bendrovės veiklą prižiūrėjęs Valstybės turto fondas ir jo vadovas, liūdnai pagarsėjęs Povilas Milašauskas. Jis, pavyzdžiui, nereagavo, kai buvo „prichvatizuotas“ buvęs „Lietuvos avialinijų“ padalinys Kaune aviakompanija „Lietuva“. Apskritai šios kompanijos privatizavimo istorija buvo tarsi preliudija į didesnio kąsnio – „Lietuvos avialinijų“ privatizavimą. Iš pradžių buvo garsiai kalbama apie nuostolius, o vėliau, galima sakyti, už grašius Kauno avialinijas privatizavo bendrovė „Arijus“, - tvirtino „Respublikos“ šaltiniai.
Ši priklausė ne šiaip kam, o buvusiam Susisiekimo ministerijos (SM) sekretoriui garsiam verslininkui Arijui Ramonui. „Gal čia ir nebūtų buvę nieko įtartino, jei prieš dirbdamas (SM) šis veikėjas nebūtų kuravęs civilinės aviacijos. Kas galėtų paneigti, kad būtent ne jo ir ne Ramono tuometinio pavaldinio Valdemaro Šalausko valia „Lietuvos avialinijos“ buvo specialiai stumiamos į nuostolius? Kai jų privatizuoti nepavyko, buvo paskelbtas aviakompanijos „Lietuva“ bankrotas ir jos perleistos, atrodo, vokiečiams“, - sakė šaltiniai.
Šiandien P. Milašauskas dirba lizingo bendrovės „DnB Nord lizingas“ generaliniu direktoriumi. Dienraščiui „Respublika“ jis teigė, kad „Lietuvos avialinijų“ privatizacija buvo „seni laikai“, ir dabar apie juos jis jau pamiršęs. Su verslininku A. Ramonu „Respublikai“ susisiekti nepavyko - anot sekretorės, šefas nuolat posėdžiavo.
Šaltinių tvirtinimu, galimai „Lietuvos avialinijų“ stekentojų komandai pavyko, kad juos „išdūrė“ apsukresni G. Žiemelio vadovaujami verteivos, antraip kalėjimas dabar grėstų nomenklatūrininkams.
Vidmantas Užusienis
