Nepaisant prognozių, senos statybos būstai išlieka populiaresni nei naujos statybos namai ir butai. Gyventojai linkę nesirinkti naujos statybos būsto, nes dažnai abejoja statybų kokybe ir nėra pasirengę labiau patuštinti savo piniginės.
Pokyčių gali atsirasti pakilus mokesčiams. Senos statybos būstai gali tapti žymiai brangesni už ekonomiškesnius, nors dažnai nekokybiškus naujus būstus.
Registrų centro atstovė spaudai Lina Balkevičienė sako, kad šių metų pirmojo ketvirčio duomenys rodo, jog senosios statybos būstų buvo įsigyta daugiau nei 136 tūkst. kv. m., o naujos tik 44 tūkst. kv. m.
„Dažniausiai tendenciją lemia kainų skirtumas. Senos statybos būstas yra pigesnis apie 1500 Lt už kvadratą“, - teigia L. Balkevičienė.
Pasak jos, gyventojams svarbu ir tai, kad į būstą galima iš karto įsikelti, nebūtina remontuoti, o senieji būstai išlieka pigiausiu nekilnojamojo turto segmentu.
Nekilnojamojo turto bendrovės atstovas Nerijus Valiukonis sako, kad naujos statybos būstu galima laikyti nuo 2000 m. pastatytą butą ar namą. Anot jo, Vilniuje ir Kaune pirmąjį šių metų ketvirtį kainos kritos apie 3 proc., o Klaipėdoje net iki 11 proc.
Naujos statybos būste gyvenanti Danguolė iš Kauno naujos statybos būstus vadina būdu pasipelnyti iš žmonių.„Šie namai – apgaulė, čia daug broko, net namų priėmimas vyksta be jokių komisijų“, - teigė pusantrų metų naujame name gyvenanti kaunietė.
N. Valiukonis sako, kad seni būstai pasirenkami dėl kainos. Jie pigesni apie 15 proc. Anot specialisto, žmonės susidurs su sunkumais kylant kainoms, nes šių butų išlaikymas pastebimai pabrangs.
„Kitais metais gyventojai turėtų pradėti ieškoti ekonomiškesnių naujų būstų, nes pasidarys sunku išlaikyti senus“, - teigė N. Valiukonis.
Lietuvos daugiabučių namų federacijos prezidentas Juozas Antanaitis sako, kad apie 70 proc. Lietuvos būstų yra senos statybos, o jų kokybė priklauso nuo to, kaip buvo organizuota priežiūra.
Advokatas Nerijus iš Šiaulių yra atstovavęs ir nepatenkintų gyventojų, ir statybos įmonių interesams. Pasak jo, statybų bumo metu darbuotojų kaita objektuose būdavo net iki 30 proc. per mėnesį, o vėliau buvo darbinami net žmonės, paleisti iš kalėjimo.
„Galite įsivaizduoti, kokia jų atsakomybė. Žmonės neturės šansų išsireikalauti nuostolių už darbo broką, nes daugelis tokių statybos kontorų tiesiog bankrutuos, o žmonės bus nusipirkę „kartonkę“, - sako advokatas.
„Iš savo patirties galiu patarti pirkti „stalininės“ arba „smetoninės“ statybos būstą, o „chruščiovkės“ ar naujo būsto jokiais būdais nesirinkti“, - patarė advokatas Nerijus.
Henrikas Šimkauskas
