„Kaip jau sakiau per spaudos konferenciją (praėjusį ketvirtadienį – BNS), judėjimo kryptis (palūkanų normų – BNS) yra aiški ir ji eina žemyn. Tai ne paskutinis palūkanų normų mažinimas, kurį atliekame“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Vilniuje sakė Ch. Lagarde.
„Tikiuosi, kad tai pirmiausia bus tinkamai perduota bankų sistemai ir tai bus naudinga žmonėms, kurie skolinasi ar yra pasiskolinę Lietuvoje su kintamomis palūkanų normomis“, – pridūrė ECB vadovė.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus priminė, kad daugiau nei 90 proc. paskolų Lietuvoje yra su kintamomis palūkanų normomis.
„Tai reiškia, kad kai tik ECB padidina palūkanų normas, jos auga, o kai sumažina, jos mažėja ir tai palengvina situaciją paskolų turėtojams“, – spaudos konferencijoje kalbėjo G. Šimkus.
ECB ketvirtadienį bazines palūkanas sumažino dar 0,25 procentinio punkto iki 3 procentų.
Tarp infliacijos rizikų – ir galimi JAV prekybos politikos pokyčiai
Ch. Lagarde pakartojo, kad ECB tikslas toliau išlieka 2 proc. infliacija vidutinės trukmės laikotarpiu.
Vis dėlto, pasak ECB vadovės, šalia infliacijos didėjimo atsirado ir jos mažėjimo rizika, susijusi su geopolitiniais pokyčiais, tarp kurių – JAV prekybos politikos pokyčiai.
„Infliacijos mažėjimo rizika galėtų būti kai kurie geopolitiniai pokyčiai, įskaitant, pavyzdžiui, Amerikos prekybos santykių politikos pasikeitimą“, – kalbėjo ECB vadovė.
„Tai, ką matome dabar, neabejotinai yra rizikos pozicijos pasikeitimas. Mūsų infliacijos prognozė buvo susijusi su jos didėjimo rizika. Mes baiminomės, kad infliacija gali pakilti į aukštesnes projekcijas. Dabar manome, kad rizika yra dvipusė“, – kalbėjo Ch. Lagarde.
Jos teigimu, tarp galimų infliacijos augimo rizikų išlieka toliau didėsiantis darbo užmokestis arba įmonių pelnas, kuris „neatsvertų darbo užmokesčio augimo“.
„Bendras Europos gėris prasideda nuo saugumo“
Atsakydama į klausimą, kaip vertina idėją, jog ES pasienio šalys gynybai galėtų skolintis papildomai nepaisydamos fiskalinės drausmės taisyklių, ECB vadovė pabrėžė, kad bendras Europos gėris prasideda nuo saugumo.
„ECB valdančioji taryba (...) priėmė bendrą požiūrį, kuriuo tikimasi, bus pasiekta reikšminga bendra fiskalinė priemonė. Tačiau tai fiskalinė prieiga, kuri gali būti bendra visoms Europos šalims. Šiuo atveju tikslas yra veikti bendram Europos labui. O bendras Europos gėris prasideda nuo saugumo“, – teigė Ch. Lagarde.
„Nežinau, kaip lyderiai – ES Taryba, Europos Komisija ar Europos Parlamentas – tai suorganizuos. Tai, be abejo, bus jų sprendimas, o ne ECB valdančiosios tarybos. Bet mes manome, kad ši didesnė fiskalinė priemonė, kuri būtų bendra visiems, iš tikrųjų yra pažanga ir tai, kam reikia skirti skubų dėmesį“, – kalbėjo ECB vadovė.
Prezidentas Gitanas Nausėda lapkritį pareiškė, jog Lietuva galėtų svarstyti nepaisyti europinių fiskalinės drausmės taisyklių norėdama spėti iki 2030 metų išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.
Vadinamieji Mastrichto kriterijai reikalauja, kad viešųjų finansų deficitas einamaisiais metais neviršytų 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola – 60 proc. BVP.
G. Nausėda teigė neabejojantis, kad Lietuvai pavyktų įtikinti Europos Komisiją nepaisyti šių kriterijų dėl didesnio gynybos finansavimo.
