Tačiau tokiais atvejais nukentėjęs sutuoktinis gali reikalauti atlyginti žalą ir prisiteisti ne tik vienkartinę keleto tūkstančių eurų sumą, bet netgi išlaikymą sau.
Vis tik sutuoktinio neištikimybę ar kitą kaltę reikia įrodyti, o įrodymai turi būti surinkti nepažeidžiant asmens teisių ir kitų įstatymų.
Ko galima reikalauti neištikimo sutuoktinio?
Pasak advokato Dainiaus Židanavičiaus, jei santuoka išyra dėl vieno iš sutuoktinių kaltės (neištikimybė, smurtas, šeimos apleidimas ir pan.), nukentėjęs sutuoktinis negali prisiteisti didesnės bendro turto dalies – turtas, kaip standartiniu atveju, yra dalijamas po lygiai.
Tačiau advokatas paminėjo, kad sutuoktinis, įrodęs kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo, gali reikalauti:
- neturtinės žalos atlyginimo;
- išlaikymo sau;
- bylinėjimosi išlaidų atlyginimo būtent už šį reikalavimą.
„Skyrybų dėl neištikimybės, grubiai sakant, yra apie 20 proc. Vėlgi, neištikimybė gali būti arba skyrybų priežastis, arba pasekmė, jei santuokoje trūksta komunikacijos, išsiskiria požiūriai į artumą, bendrą gyvenimą, vaikus, yra vengiama spręsti problemas“, – atkreipė dėmesį pašnekovas.
Taigi, prieš reikalaudamas kompensuoti žalą sutuoktinis privalo įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl kito sutuoktinio kaltės, pvz., neištikimybės.
Kokie neištikimybės įrodymai yra tinkami?
D. Židanavičius vardijo, kad kaltė gali būti įrodinėjama:
- rašytiniais įrodymais (pvz., susirašinėjimas tarp sutuoktinių, kur yra pripažįstama kaltė, neištikimybė);
- garsiniais įrodymais (pvz., užfiksuoti sutuoktinių konfliktai, prisipažinimai, smurtas);
- vaizdiniais įrodymais (pvz., nuotraukos ar vaizdo įrašai, kuriuose sutuoktinis užfiksuotas su trečiuoju asmeniu – meilužiu / meiluže);
- liudytojų parodymais (pvz., štai jie savo akimis matė kitą sutuoktinį kavinėje su trečiuoju asmeniu akivaizdžiai intymiame santykyje).
„Tokiais parodymais remtis galima ir jais remiamasi. Tačiau vėlgi – įrodymai neturi pažeisti privataus gyvenimo. Teismų praktikoje gan kritiškai žiūrima į tokius įrodymus, kaip slapta sutuoktinio telefone ar automobilyje įmontuota sekimo, garso įrašymo įranga, programėlės ir kt.
Tokių neteisėtai surinktų įrodymų teismas tiesiog nevertina. Jeigu asmuo įsilaužtų į sutuoktinio elektroninį paštą, persisiųstų jo laiškus sau, tai būtų susirašinėjimo laisvės, asmens privataus gyvenimo pažeidimas, už kurį galėtų grėsti net baudžiamoji atsakomybė“, – perspėjo advokatas.
Jis pridūrė, kad paprastai teismas pats nepraneša apie galimai padarytus nusikaltimus (pvz., nelegaliai renkant įrodymus), nors tokią teisę turi. Tačiau tą padaryti gali nukentėjęs asmuo – sutuoktinis, kurio teisės buvo pažeistos.
Iš sutuoktinio galite prisiteisti išlaikymą ar kompensaciją
D. Židanavičius nurodė, kad dėl smurto ar neištikimybės nukentėjęs sutuoktinis patiria dvasinius išgyvenimus, kuriuos teismas gali įvertinti pinigais.
Anot advokato, paprastai kompensacijos tokiu atveju svyruoja tarp 3 tūkst. ir 5 tūkst. eurų: „Mano įsitikinimu, tai yra apverktinai mažas dydis, turint omeny, kokius išgyvenimus patiria sutuoktinis.
Bemiegės naktys, kritęs darbingumas, panirimas į depresiją. Per kiek specialistų kartais tenka pereiti, kiek medikamentų paskiriama, norint atsigauti po tokios sutuoktinio sukeltos traumos.“
O išlaikymą iš kito sutuoktinio asmuo gali prisiteisti, kai, pvz., dėl santuokos jis prarado galimybę įsidarbinti, siekti išsilavinimo, karjeros, nes augino vaikus ir pan., o kitas sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, vardijo pašnekovas.
D. Židanavičiaus aiškinimu, išlaikymas sutuoktiniui techniškai yra panašus į vaiko išlaikymą, tik sutuoktiniui jis priteisiamas, kai jo objektyviai reikia, ir paprastai iki sutuoktinio gyvos galvos.
Anot advokato, sutuoktiniui kas mėnesį mokama suma gali būti, pvz., 300–400 eurų, bet viskas priklauso nuo individualios situacijos: kokios yra kalto sutuoktinio pajamos, turtas, kito sutuoktinio galimybės siekti išsilavinimo, įsidarbinti ir pan.
Bendro ir asmeninio turto dalybos
Advokatas Arūnas Stukas vardijo, kad skyrybų atveju ne bendru, o kiekvieno sutuoktinio atskiru turtu yra laikomas:
- iki santuokos turėtas turtas;
- paveldimas ir dovanų gautas turtas, jei nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrai;
- asmeninio naudojimo daiktai;
- asmeninio sutuoktinio verslo lėšos ir daiktai;
- intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisė;
- lėšos, gautos kaip žalos atlyginimas;
- kita tikslinė parama, išimtinai susijusi su vienu iš sutuoktinių.
O visa kita, kas po santuokos buvo įgyta, uždirbta ir sukurta, yra skaitoma bendra sutuoktinių nuosavybe, kuri yra dalijama po lygiai, neatsižvelgiant į tai, kuris sutuoktinis yra turtingesnis (nebent buvo sudaryta ikivedybinė ar povedybinė sutartis).
„Turto fiziškai negalint padalinti į lygias dalis, daugiau turto gavęs sutuoktinis kitam turi išmokėti kompensaciją.
Jeigu sutuoktiniai pasirenka turtą dalinti nelygiomis dalimis, susitarime įprastai nurodoma, kad mažiau turto gaunantis sutuoktinis atsisako teisės į jam priklausančią kompensaciją“, – teigė A. Stukas.
Turto dalybų išimtys
Vis tik, anot A. Stuko, gali būti išimčių. Jeigu į vieno sutuoktinio asmeninio turto gerinimą (pvz., remontą) investavo ir kitas sutuoktinis, turtas galėtų būti pripažintas bendru ir dalijamas po lygiai arba jo savininkas turėtų išmokėti kompensaciją prie turto gerinimo prisidėjusiam sutuoktiniui:
„Atlikti pagerinimai galėtų būti įrodinėjami medžiagų įgijimo kvitais, sutartimis dėl darbų atlikimo, liudytojų parodymais, specialisto išvada dėl atliktų darbų kainos ir kt.“
Advokatas pridūrė, kad sutuoktinis galėtų reikalauti kompensacijos, jeigu kitas sutuoktinis bendrą turtą naudojo su šeimos poreikiams nesusijusiems tikslams.
Pašnekovas paminėjo, kad retai, bet pasitaiko atvejų, kai turtas gali būti padalijamas nelygiomis dalimis, atsižvelgiant į tokias svarbias aplinkybes, kaip nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė, jo turtinė padėtis ar kt.
Pvz., jeigu yra keli butai ar namai, asmuo, su kuriuo po skyrybų liks vaikai, turi didesnę tikimybę gauti tą būstą, kuriame yra nuolatinė vaikų gyvenamoji vieta, nurodė A. Stukas.
