Buvęs pasaulio banko vadovas Robertas Zoelickas duodamas interviu leidiniui „Der Spiegel“ tvirtino nenustebęs dėl Kipro krizės, nes istorinė patirtis rodo, kad atsigavimas po finansų krizių vidutiniškai trunka 10 metų, todėl euro zona šiuo metu tėra tik pusiaukelėje.
Ekonomisto įsitikinimu kol kas ECB priimtos krizės sprendimo priemonės neišsprendė esamų problemų iš esmės, o tik suteikė daugiau laiko sunkumų kamuojamoms šalims pamatyti teigiamus griežtos fiskalinės politikos rezultatus. Anot jo, euro likimas yra Ispanijos, Graikijos, Italijos ir Kipro politikų rankose, nes tik nuo jų priklauso ar bus tęsiama atsakinga politika ir pradėtos reformos. R. Zoelickas tikino, kad tol kol Pietinės valstybės vykdys reformas, tol vokiečiai palaikys finansinio gelbėjimo planus.
Paklaustas apie Vokietijos statusą šiuolaikinėje Europje R. Zoelickas pripažino, kad Vokietija prieš savo pačios valią tapo Europos ekonomikos ir politikos varikliu. Ankstesnis bendradarbiavimas su Prancūzija sumenko, be to, pastaroji rizikuoja tapti dar viena krizės auka. Britanija visada laikėsi atokiau nuo Europos reikalų, o Italija neturi nei politinio, nei ekonominio, nei moralinio kapitalo vesti Europą.
„Der Spiegel“ palietė ir svarbią temą susijusią su laisvos prekybos sutartimi tarp JAV ir ES. „Der Spiegel“ teigimu JAV prezidentas Barackas Obama neparodė pernelyg didelio entuziazmo dėl šio sutarties.
Tuo tarpu R. Zoelicko manymu B. Obama paprasčiausiai nenori pernelyg skubėti, nes dar pirmos kadencijos metu jam teko pasirašyti iš buvusio prezidento administracijos paveldėtas tris laisvos prekybos sutartis su Pietų Korėja, Kolumbija ir Panama. Anot ekonomisto, šį kartą prezidentas nori skirti daugiau laiko įsigilinimui į tokios didelės apimties sutarties padarinius.
R. Zoelickas sako, kad bene didžiausia kliūtis deryboms tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų buvo ir tebėra žemės ūkio politika. JAV ūkininkai norėtų gauti priėjimą prie ES rinkų, tačiau europiečiai blokuoja siūlymus įsileisti JAV metodais užaugintą mėsą ir vištieną bei genetiškai modifikuotus grūdinius produktus.
Ūkininkų žodis JAV politikoje yra itin svarbus, nes iš kiekvienos valstijos yra renkama po du senatorius, o daugelis JAV valstijų aktyviai plėtoja žemės ūkį, todėl politikai nenorės nuvilti savo rinkėjų ir derėsis iki paskutiniųjų.
R. Zoelickas pripažįsta, kad muitai tarp ES bei JAV jau ir taip yra sumažinti iki minimumo, todėl kur kas didesnę reikšmę turės derybos dėl reguliavimo ir bendrų standartų. Anot jo, šioje srityje diriguoja ne ministerijos, o priežiūros institucijos, kurios kiekvienoje šalyje yra šventai įsitikinusios savo teisumu, todėl su jomis sutarti bus kur kas sunkiau.
R. Zoelickas siūlo europiečiams nukopijuoti laisvos prekybos sutartį tarp JAV ir Pietų Korėjos, išskirti pagrindinius galimus nesutarimų taškus ir sutelkti dėmesį tik į tas sritis, nes ginčai nuo nulio gali užsitęsti pernelyg ilgai. Bet kuriuo atveju žemės ūkis išliks pagrindiniu diskusijų objektų, nes Pietų Korėjai laisvos prekybos sutartyje šis klausimas nebuvo pirmaeilės svarbos.
Ekonomisto įsitikinimu ES ir JAV yra priverstos sutelkti savo jėgas, nes per pastaruosius penkerius metus besivystančių šalių indėlis į pasaulinį ekonominį augimą siekė du trečdalius. JAV, Europa ir Japonija 60 metų dirigavo pasaulio ekonomikai. „Šiandien Europa skendi savo vidaus problemose, Japonija niekaip neatgaivina ekonomikos augimo, todėl JAV turi imtis vadovaujančio vaidmens ir sukurti naują globalios ekonomikos struktūrą“, - sako R. Zoelickas.
Anot jo, laisvos prekybos sutartis tarp JAV ir ES taptų puikiu bedradarbiavimo pavyzdžiu.
