Į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi skaitytoja Lina (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi), kuri pasakojo likusi nemaloniai nustebinta. Moteris iš nekilnojamojo turto plėtros įmonės „Eika“ pirko butą ir teigia tik vėliau sužinojusi, kad nepaisant to ji ten gyvena ar ne, tvarkosi ar ne, turės mokėti statybinių atliekų išvežimo mokestis. Vadybininkė tiesiai šviesiai moteriai pasakė – jis nebus mažas.
„Jie pasikvietė pasirašyti perdavimą, dar namas dvi savaitės iki pridavimo, bet ateikit pasirašyti jau raktai paduoti, galite remontuoti. Pasiimu ir sako, žiūrėkite jums tą mokestį reikės mokėti, bet kai tik susiremontuosite, nufotografuokite, jums nuimsim tą mokestį. Klausiau kokio dydžio tas mokestis, atsakė, kad nemažas, bet tiksliai nepasakė. Kas mėnesį mokestis, kol susitvarkysiu. O juk pusę metų gali nieko nedaryti, nei šiukšlinti nieko, o mokestis kapsi.
Jeigu būčiau žinojus, tai dar nebūčiau ėjus pasirašyti, nes pirkimo–pardavimo sutartį tik praeitą savaitę pasirašiau. Tai vos ne pusantro mėnesio dar tas butas ne mano buvo, bet jau buvau pasirašius už elektrą, dujas vandenį, kad viską moku. Su tais mokesčiais nėra problemų, užsuki ir nieko nereikia, o mokestis už atliekas kapsi“, – pasakojo moteris.
Prideda, kad po to pabendravusi su pažįstamais sužinojo, jog viena draugų pora už dviejų kambarių butą mokėjo kas mėnesį po 80 eurų, kol įsirengė.
Mokestį reglamentuoja įstatymai
Tiek Vilniuje, tiek ir visoje Lietuvoje yra labai griežta statybinių atliekų surinkimo ir utilizavimo tvarka, pagal kurią yra baudžiama, jeigu statybinės atliekos metamos į buitinių atliekų konteinerius. O statybinių atliekų surinkimo ir utilizavimo kaina lyginant su buitinėmis atliekomis skiriasi kelis kartus, mokestį paaiškina „Eikos“ Rinkodaros ir komunikacijos vadovė Jorūnė Juodžbalytė. Tad šį mokestį reglamentuoja įstatymai, mokestis už statybinių atliekų utilizavimą keičiamas į buitinių komunalinių atliekų tvarkymo mokestį nuo to momento, kai gaunamos apdailos darbus patvirtinančios fotonuotraukos arba kitokiu būdu yra informuojamas administratorius (arba pardavėjas).
„Įprasta, kad būsto pirkėjas pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį, įsipareigoja per 120 dienų atlikti būtinus apdailos darbus. Pirkėjas butą priima iš pardavėjo prieš pasirašydamas notarinę pirkimo–pardavimo sutartį, kad galėtų įvertinti kokybinių reikalavimų atitikimą, o į notarinės sutarties pasirašymą atvyksta viską įvertinęs ir susipažinęs su savo perkamu turtu. Priėmimo–perdavimo akte yra punktai, pagal kuriuos nuo šio akto pasirašymo datos pradedami skaičiuoti visi su komunalinėmis paslaugomis susiję mokesčiai, taip pat ir statybinių atliekų išvežimo mokestis. Jei klientas apdailą užsako pas mus, mes informuojame administruojančią įmonę apie pasirašytą sutartį, jos pradžią ir pabaigą. Pasibaigus apdailos darbams administruojanti įmonė vėl informuojama, o klientas nusiunčia nuotraukas patvirtinančias apdailos darbų pabaigą.
Jeigu klientas neatlieka apdailos, tai jam reikia informuoti administruojančią įmonę, kad šiuo metu darbai nėra vykdomi. Tačiau administruojanti įmonė nėra įsipareigojusi laikyti statybinio konteinerio, kai yra pasibaigusi namo statyba, todėl pirkėjai turi labai gerai pamąstyti, kur dės statybines atliekas, nes jam tokia pareiga išlieka“, – įmonės tvarką nupasakoja J. Juodžbalytė.
„Eikos“ atstovė patvirtina, kad mokestis už komunalines atliekas yra skaičiuojamas visais atvejais pagal buto naudingąjį plotą, nepriklausomai nuo to, ar bute yra gyvenama, ar ne.
„Mokestis už statybinių atliekų išvežimą skirstomas pagal faktiškai išvežamą kiekį butams, kurie skaičiuojamuoju periodu atlieka remonto darbus arba būna nepranešę apie apdailos darbų pabaigą. Mokėjimo dydis priklauso nuo išvežamų atliekų faktinio kiekio, 1 kub.m. statybinių atliekų utilizacijai kainuoja apie 30–35 eurų be PVM, priklausomai nuo atliekų rūšies. Mokestis yra skirstomas pagal naudingą butų plotą, kaip tai yra numatyta LR Civiliniame kodekse. Į statybinių atliekų išvežimo kainą įtrauktas transportavimas, tačiau įprasta išvežimo norma yra 7, 8, 10 kubų pagal statomų konteinerių talpą, o mokestis skaičiuojamas ne pagal svorį, o pagal tūrį, todėl pvz., jeigu gyventojai primeta nesuspaustų kartono dėžių, tai tūris išsipučia, o gyventojai moka daugiau. Todėl taupant lėšas, verta sumažinti išmetamų atliekų tūrį“, – kaip nustatoma kaina aiškina J. Juodžbalytė.
Skaitytoja Lina, kuri kreipėsi į redakciją nurodė, kad nežinojo, jog toks mokestis jai bus taikomas. Tačiau „Eikos“ Komunikacijos vadovė patikina, kad nepriklausomai nuo projekto, visi klientai yra informuojami apie šį mokestį.
„Žmonės turto pirkimą planuoja iš anksto, kaip ir apdailos meistrų pasirinkimą. Be to, visada galima rinktis statytojo siūlomus apdailos meistrus. Iš anksto informuojami ir apie buto raktų planuojamą perdavimą. Labai svarbu suvokti, kad skatinimas padaryti buto apdailą atlikti kuo greičiau yra ne šiaip sugalvotas, to siekiame, kad pirkėjai suskubę laiku įsikurti, patirtų kuo mažiau nepatogumų. Tai tiesiog rodoma pagarba besikuriančios bendruomenės nariams.
Bet kokiu atveju pirkėjas visuose turto įsigijimo žingsniuose yra informuojamas apie būsimas išlaidas (ne tik statybinių atliekų)“, – sako atsakymuose tv3.lt naujienų portalui.
Bando mokesčio išvengti
Šis mokestis ne išskirtinis. Jį taiko ir kitos nekilnojamojo turto plėtros įmonės. Štai „Hanner“ atstovai patvirtina, kad statybinių atliekų surinkimas į specialų konteinerį ir išvežimas yra brangesnis, dėl to ir pas juos už jį mokama atskirai.
„Lietuvoje pirkėjai dažniausiai įsigyja butus su daline apdaila ir jų įrengimo darbus organizuoja ir kontroliuoja patys, todėl taip pat turi pasirūpinti ir šio proceso metu atsirandančių atliekų sutvarkymu. „Hanner“ kompanijoje statybinių atliekų sutvarkymo sąlygos yra įtrauktos į butų pirkimo sutartis, kiekvienas pirkėjas apie šias sąlygas sužino iš anksto. Pirkėjams, įsigyjantiems butus su pilna apdaila, rūpintis statybinių atliekų tvarkymu ir už tai mokėti nereikia. Tuo tarpu pirkėjai, kurie įsirenginėja buto apdailą patys, arba su savo samdytų statybininkų pagalba, privalo pasirūpinti atliekų sutvarkymu vienu iš dviejų būdų – patys pristatyti statybines atliekas į statybinių atliekų surinkimo aikštelę ir pateikti tai įrodančią pažymą arba pasinaudoti atskiru specialiu statybinių atliekų konteineriu, skirtu naujo projekto gyventojams ir sumokėti atliekų sutvarkymo mokestį, skaičiuojamą pagal buto plotą“, – atsakyme tv3.lt portalui sako „Hanner“.
Visgi kokia tiksli kaina, kiek mokama už 1 kv. – neatsakoma. Pasak „Hanner“ atstovų nors ir pastebimas augantis klientų sąmoningumas, tačiau vis dar pasitaiko būsto pirkėjų, įvairias būdais bandančių išvengti atliekų tvarkymo ir su šiuo tvarkymu susijusių išlaidų.
„Dalis pirkėjų tebegalvoja, kad jų buto apdailos įrengimo atliekas turi sutvarkyti kažkas kitas, bet tik ne jie patys, o toks požiūris veda prie neatsakingo ir nesąžiningo elgesio, kai atliekos paliekamos laiptinėse, kiemuose ar tiesiog išmetamos pamiškėse“, – komentuoja įmonė.
