Dabar Lietuvoje galima pamatyti 171 iki galo renovuotą daugiabutį. Kad iki 2020 metų būtų įgyvendinta užsibrėžta strategija, per metus reikia atnaujinti ne šimtą ir ne du, o apie 2 tūkst. namų. Vis dėlto paskubėti trukdo ne tik nebegaliniai iždai, bet ir žmonių požiūris: pagyvenusiesiems pagražinti, patvarkyti ir pašiltinti būstą neatrodo aktualu, jų motyvaciją slopina ir kompensacijos už šildymą.
Atsinaujinti pasiryžusioms bendrijoms valstybė skiria 50 proc. projekto vertės. Tam šių metų biudžete skirta 15 mln. Lt.
Šiuo metu atnaujinti ruošiamasi dar 211 namų. Aplinkos ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė skaičiuoja, kad vidutiniškai į vieną pastatą bendrijos investuoja 668,7 tūkst. Lt.
Kaip vykusioje konferencijoje teigė Kęstutis Nėnius, Vilniaus miesto savivaldybės daugiabučių namų renovavimo programos koordinatorius, šiems metams tokios sumos pakaks.
„Tačiau šių metų pradžioje valstybės paramą padidinus nuo 30 iki 50 proc. projekto vertės žymiai padaugėjo daugiabučius norinčių renovuoti bendrijų. Be to, stambėja ir patys projektai.
Jei kitų metų valstybės biudžete nebus numatyta daugiau lėšų, gali atsitikti taip, kad aktyviai skatindami imti daugiabučių renovacijos suskursime kitą problemą: bus daug norinčių, tačiau pristigs pinigų,“ – svarsto K. Nėnius.
Ragina suskubti
Tačiau Europos Parlamento narys Šarūnas Birutis kalba ne apie išaugusius renovuojamų daugiabučių skaičius, o apie grėsmę neįgyvendinti ambicingų tikslų.
„Pagal juos iki 2020 metų Lietuvoje turėtų būti renovuota 70 proc. senos statybos daugiabučių. Tokiuose namuose gyvena 65 proc. Lietuvos gyventojų.
Kad šie tikslai būtų įgyvendinti, iš viso valstybė turėtų skirti 8 mlrd. Lt. Vadinasi, kiekvienais metais po 200 mln. Lt. Tai kur kas daugiau, nei numatyta šių metų biudžete“, – kalba Š. Birutis.
Jo žiniomis, senos statybos namuose dėl neekonomiškos statybos prarandama 20–30 proc. šilumos energijos.
Neužsnūsti besidžiaugiant paskutiniuoju metu suaktyvėjusiu daugiabučių renovavimu ragina ir Jacquelinas Ligot, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) atstovas.
„Jei norite, kad iki 2020 metų įgyvendintumėte programą, per metus turėtų būti atnaujinama 2 tūkst. pastatų“, – skaičiuoja J. Ligot.
Siūlo receptą
Kad daugiabučių renovacija įsibėgėtų, ERPB atstovas siūlo paskatinti aktyviau kurti ir veikti namų bendrijas.
„Lietuvoje namų bendrijų labai mažai arba jos itin silpnos. Dėl to itin sudėtingos tampa sprendimų priėmimo procedūros“, – teigia J. Ligot.
Pasak jo, jei namų bendrijoms būtų suteikta daugiau teisių, daugiabučių namų renovacijos procesai pasistūmėtų į priekį.
ERPB atstovas pažymi, kad prie renovacijos projektų įgyvendinimo aktyviau turėtų prisidėti savivaldybės. Mat renovuojant daugiabučius sutvarkomi ne tik patys namai, bet ir keliai, mašinų stovėjimo aikštelės.
Senoliams namų senumas nukliudo
Daugiabučių namų savininkų bendrijų federacijos prezidento Juozo Antanaičio nuomone, daugiabučių renovaciją stabdo ne vien tuščios gyventojų piniginės.
Jo tvirtinimu, atnaujinti daugiabučius trukdo naujus būstus įsigyjantys gyventojai.
„Savo sename būste jie apgyvendina savo garbaus amžiaus giminaičius. Pradėjus su jais kalbėti apie namo renovavimą išgirsti tik, kad jiems nebe daug liko gyventi, todėl tokie darbai nerūpi“, – pasakoja J. Antanaitis.
Pasigirsta būgštavimų, kad renovuoti daugiabučius gali trukdyti statybinių medžiagų stygius ar darbuotojų trūkumas.
„Dabar rinkoje stinga „Paroc“ gaminamų statybinių medžiagų. Įmonė neplanavo, kad Rytų Europoje bus toks jos gaminamų medžiagų poreikis. Tačiau jie ruošiasi statyti gamyklą ir šį poreikį patenkinti“, – sako K. Nėnius.
Jo teigimu, daugiabučių renovaciją susiruošusios vykdyti, bet pasigedusios darbo jėgos bendrijos statybininkų susiranda užsienyje, pavyzdžiui, Vokietijoje.
Lenkai skaičiuoja naudą
Siekiant paspartinti daugiabučių renovaciją, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas Žilvinas Šilėnas siūlo panaikinti dotacijas už šilumą mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Jo teigimu, valstybės parama šiems gyventojams menkina jų motyvaciją prisidėti prie daugiabučio renovacijos. Mat tiek prieš renovaciją, tiek po jos menkas pajamas gaunančių gyventojų išlaidos būstui šildyti nesikeičia.
Būtent dėl to Lenkijoje, priešingai nei Lietuvoje, daugiabučiai renovuojami akyviau.
Augustavo gyvenamųjų namų eksploatavimo bendrovės atstovo Kaszimierzo Kozuchowskio teigimu, daugiabučių renovaciją Lenkijoje paskatino valdžios sprendimas 1998 metais nebeteikti dotacijų už suvartojamą šilumą.
Tad renovacija pasirinkta kaip būdas taupyti šilumą, o drauge ir pinigus.
„Vieno kvadratinio metro daugiabučio renovacija atsieina vidutiniška 517 Lt. Beveik 2,4 tūkst. kvadratinių metrų daugiabučio renovacija atsiperka per vidutiniškai 13 metų. O per metus renovuoto namo gyventojai už suvartotą energiją moka 17,46 tūkst. zlotų (kone 16 tūkst. Lt) mažiau nei iki renovacijos“, – skaičiuoja K. Kozuchowskis.
