Ekspertai teigia, kad būstų pirkimas iš brėžinių gali būti rizikingas. Pirkėjai turėtų patys pasidomėti vykdytojo jau atliktais projektais. Be to, patariama itin atidžiai skaityti pasirašomas sutartis. Esą pirkdami būstą iš rėžinio gyventojai gali nusvilti ir gauti ne tai, ko tikėjosi.
Pirkti iš brėžinių labai populiaru
„Capital“ NT brokerė Vaiva Sladkevičienė skaičiavo, kad Lietuvoje didžiąją dalį būstų projektų žmonės nuperka iš brėžinių.
„Pavyzdžiui, vystytojas paskelbia apie projektą ir nurodo, kad jo pabaiga numatyta kitais metais. Tad dar nebaigus jo pastatyti apie 70–80 procentų butų žmonės nuperka iš brėžinių. Pirkdami popieriuje esančius būstus žmonės gauna didesnį pasirinkimą ir mažesnes kainas. Perkant iš brėžinio galima sutaupyti apie 7 tūkst. eurų“, – teigė V. Sladkevičienė.
Ji pastebėjo, kad žmonės pirmiausia išgraibsto mažesnio ploto būstus, tačiau nemažo susidomėjimo sulaukia ir didesni.
„Visuose projektuose pirmiausia yra parduodami mažiausi 30–35 kv. m. butai, kurie yra patraukliausi investicijai. O vėliau standartiškai palaipsniui tirpsta dviejų kambarių butai, tuomet keturių–penkių“, – vardijo brokerė.
Anot V. Sladkevičienės, visada buvo žmonių, kurie nebijojo rizikuoti, tačiau dabar, kai pasiūla maža, žmonės yra dar labiau linkę pirkti iš brėžinių.
„Anksčiau žmonės labiau prisibijodavo, nes neaišku, kaip tas projektas atrodys, koks bus vaizdas ir panašiai. Dabar rinkoje matome tokią situaciją, kad pabaigus NT projektą žmonės nebeturi iš ko rinktis, tik iš likučių. Tačiau dabar pirkdami iš brėžinių gyventojai vis tiek renkasi žinomus vystytojus, kurie jau ne pirmus metus dirba“, – aiškino NT brokerė.
Daugiau paklausos nei pasiūlos
„Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus pritarė, kad šiuo metu būsto pasiūlos rinka yra gerokai smukusi. Todėl žmonės perka iš brėžinių.
„Dalis NT vystytojų teigia, kad taip parduodama didžioji dalis naujos statybos butų. Tokia praktika dabar yra padažnėjusi dėl būsto trūkumo didmiesčiuose ir ypač Vilniuje. Gyventojai, norintys įsigyti naujos statybos būstą, neturi pasirinkimo ir perka iš brėžinio, nes kitu atveju, deja, nelabai yra ką pirkti“, – atkreipė dėmesį V. Šimkus.
Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vyresnysis ekonomistas Dovydas Poderys svarstė, kad dėl būsto pasiūlos nuosmukio yra kalta pandeminė situacija.
„Pandemijos pradžioje sustojo naujų būstų statybos, o būstų paklausa ėmė augti dėl pasikeitusių gyventojų poreikių (daugiau laiko praleidžiant namuose norima naujesnio, didesnio būsto) ir per pandemiją augančių gyventojų santaupų bei atlyginimų.
Paklausai viršijant pasiūlą neparduotų butų skaičius mažėja – rinkos dalyvių duomenimis, šiuo metu neparduotų naujų butų Vilniuje yra mažiausiai nuo 2016 metų“, – komentavo D. Poderys.
Jo nuomone, nedidelis pasiūlos kiekis veikė ir antrinę rinką, kainos ten irgi vis dar nenusileido.
„Esant ribotai naujų būstų pasiūlai dalis pirkėjų renkasi senesnius būstus, tad didelis aktyvumas pirminėje rinkoje veikia ir antrinę būsto rinką. Tai patvirtina Lietuvos banko Pasikartojančių sandorių būsto kainų indeksas, apžvelgiantis senos statybos butų kainas. Pagal indeksą, metinis butų kainų augimo tempas Lietuvoje spalio mėn. siekė 19,6 proc., Vilniuje – 19 proc., ir buvo sparčiausias nuo 2008 m.“, – užsiminė vyresnysis ekonomistas.
Jo skaičiavimais, NT pardavimų rinka jau yra atsistačiusi, tačiau kainos išlieka aukštos.
„Be to, pirminėje rinkoje pardavimai jau grįžo į priešpandeminius lygius, o pardavimai antrinėje rinkoje bendrai Lietuvoje vis dar yra aukšti“, – kalbėjo D. Poderys.
Įspėja dėl rizikų
NT brokerė V. Sladkevičienė įspėjo pirkėjus apie rizikas perkant namus tik iš statytojų brėžinių.
„Rizikos gali būti tokios, kad, pavyzdžiui, vystytojas nepastatys būsto, bankrutuos. Gali būti kažkokie pakitimai, pavyzdžiui, brėžinyje yra numatyta, kad kvadratūra bus vienokia, išdėstymas toks, o pastačius pirkėjas pamato, kad šachta padidėjo ir nišos nebėra, kuri turėjo būti. Iš brėžinio žmogus ne visada gaus tai, ką nusipirko“, – pasakojo V. Sladkevičienė.
Jos pastebėjimais, didžiausių problemų kyla jei vykdytojas nespėja įgyvendinti projekto užsibrėžtu laiku.
„Taip pat gali kilti rizikų dėl laiko, kartais vystytojai numato projekto pabaigą kitų metų pirmą ar antrą ketvirtį, o statybos nusikelia. Todėl labai svarbu planuoti laiką, nes kartais planuojant ir kitus pirkinius, galima tiesiog sudegti“, – sakė brokerė.
Anot jos, pirkdami iš brėžinių gyventojai gali prarasti pinigus.
„Pavyzdžiui, jei vystytojas pradeda statybas tik tada, kai surenka avansą, tai tikrai gali būti, kad objektas bus nepastatytas, o vystytojas dings. Taip dažniausiai daro smulkieji vystytojai, kurie stato tik dėl to, kad statybos yra ant bangos“, – įspėjo V. Sladkevičienė.
V. Šimkus atkreipė dėmesį, kad dažniausiai rizikos kyla dėl pakitusios statymo trukmės ir būsto kokybės.
„Rizikos apskritai yra susijusios su statybų terminais bei kokybe. Be to, kaip ir visada reikia atidžiai skaityti sutartis, kokios yra sutarties nutraukimo sąlygos, kokios yra taikomos nuobaudos dėl sutarties nesilaikymo ir panašiai. Prieš perkant derėtų pasidomėti, ar projektui išduotas statybos leidimas, bendra vystytojo reputacija ir istorija“, – komentavo vyresnysis ekonomistas.
Iš brėžinių vis tiek pirks?
V. Šimkus pasakojo, kad kol NT rinka nepasitaisys, pirkimai iš brėžinių išliks dominuojančia pirkimo forma.
„Žinoma, toks pirkimas yra rizikingesnis nei jau pabaigto projekto, bet tai yra būdas garantuoti norimą būstą bei užfiksuoti jo kainą. Deja, kol būsto pasiūla atsiliks nuo paklausos didmiesčiuose, tokia praktika išliks dominuojanti. Kita vertus, vystytojai stengiasi rinkai pasiūlyti daugiau butų. O ir paklausa atrodo šiek tiek atvėsusi, todėl galima atsargiai tikėtis normalizacijos kitais metais“, – kalbėjo V. Šimkus.
D. Poderys užsiminė, kad tikslios statistikos apie būstų rinką nėra.
„Rinkos dalyvių duomenimis, apie 80 proc. naujų butų šiais metais nuperkama dar nepasibaigus statyboms, apie 30 proc. – statyboms dar net neprasidėjus. Vis dėlto, tikslių duomenų apie pirminę būsto rinką nėra. Oficialiai duomenys nėra renkami, o plėtotojų skelbiami duomenys gali visiškai neatitikti realios situacijos dėl skirtingų plėtotojų naudojamų metodologijų, skirtingų NT objektų imčių, duomenų korekcijų remiantis plėtotojų ekspertiniais vertinimais ir panašiai“, – pasakojo D. Poderys.
Jis tikino, kad Lietuvos bankas imasi naujų priemonių, kurios padėtų tinkamai sekti rinkos svyravimus.
„Pastaraisiais metais pirminės gyvenamojo NT rinkos svarba Lietuvoje, ir ypač Vilniuje, išaugo, todėl yra svarbu turėti tikslius duomenis apie pirminę būsto rinką. To siekiant, Lietuvos bankas yra pristatęs pasiūlymą dėl preliminarių būsto pirkimo–pardavimo sutarčių registravimo“, – kalbėjo D, Poderys.
Jo nuomone, registravimas padėtų išvengti rizikų, o su jomis susidūrus būtų lengviau problemas išspręsti.
„Tokių sutarčių registravimas prisidėtų prie pirminės rinkos skaidrinimo, leistų Lietuvos bankui realiu laiku stebėti pirminės būsto rinkos sandorių ir kainų tendencijas, spekuliacinių sandorių mastą ir tiksliau nustatyti būsto rinkos perkaitimo riziką. Tai suteiktų galimybę Lietuvos bankui ir kitoms institucijoms lanksčiau reaguoti įgyvendinant ar siūlant rizikas ribojančias priemones“, – atkreipė dėmesį ekonomistas.
