Pašnekovų vertinimu, žemos palūkanos ir augantys atlyginimai – pagrindiniai faktoriai skatinantys imti būsto paskolą. Imant paskolą stengiamasi įsigyti kokybiškesnį būstą, ilgam laikui, dėl to pastebimas augantis susidomėjimas naujos statybos būstais.
„Patys bankai mieliau skolina naujos statybos būsto įsigijimui. Jis yra brangesnis negu senos statybos, o žiūrėdami į savo klientus pastebime, kad paskolos labiau susijusios su brangesnio būsto įsigijimu. Perkamas ir senos statybos butas geresnėje vietoje, bet, mano supratimu, paskolų aktyvumas didžiausią įtaką daro naujos statybos būstams“, – komentuoja „Ober–Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis.
NT plėtros įmonę „Hanner“ valdantis Arvydas Avulis taip pat prideda, kad bankai tokie lankstūs dalindami paskolas ir dėl stabilios Lietuvos ekonominės situacijos. Pasak jo, perspektyvos taip pat stabilios, bankai nemato grėsmių, dėl to noriai finansuoja NT įsigijimus.
Ar nauja statyba atgis ir kituose miestuose?
Pašnekovai pamini, kad būsto paskolos pirmiausia parodo jau pastatytų butų įsigijimą, tačiau matomas aktyvumas būsto paskolų rinkoje, skatina ir statybų sektorių.
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros įmonės „Eika“ generalinis direktorius Domas Dargis pažymi, kad šių metų programa itin aktyvi, vystoma daug projektų. Pirmasis šių metų pusmetis pardavimuose – jau daug aktyvesnis nei praeitų metų.
S. Vagonis pastei, kad jei būsto paskolų kiekis ir toliau augs, galimybės įsigyti naujos statybos būstą bus didesnės. Pastatytų butų skaičius Vilniuje šiais metais išaugo 7 proc., Kaune – 33 proc., o Klaipėdoje – 91 proc.
„Ar naujos statybos būsto apimtys dar galėtų būti didesnės sunku pasakyti, nes žiūrint į 2016 metus, pastatyta daugiau būstų, bet galbūt paskolos gali išjudinti ir kitus didmiesčius: Kauną, Klaipėdą, kur naujos statybos apimtys nėra didelės. Jei prognozuoti augimą, tai galima nebent kalbėti apie kitus didmiesčius, nes Vilniuje didesnės būstų statybos jau signalizuotų apie tam tikrą būsto perteklių“, – mano S. Vagonis.
Kitokios nuomonės A. Avulis. Pasak jo, Vilnius yra vienintelis miestas, kuriame gyventojų skaičius didėja, nors kasmet iš Lietuvos emigruoja kelios dešimtys tūkstančių gyventojų.
„Dėl to rinka Vilniuje juda pozityvia linkme. O Kaune ir Klaipėdoje gyventojų skaičius mažėja. O jei jis mažėja, lieka ir laisvų butų. Tuomet jau naujos butų statybą skatina gyventojų noras gerinti savo gyvenimo sąlygas. Akivaizdu, kad tokių žmonių yra kelis kartus mažiau nei Vilniuje.“, – sako A. Avulis.
Jo nuomone, nors Registrų centro duomenimis šiuo metu daugiau parduodama senos statybos butų, ilgalaikėje perspektyvoje naujos statybos būstas turės didesnę vertę.
„Seną būstą įsigyja dėl finansinių priežasčių ir dėl to, kad seno būsto pasiūla kelis kartus didesnės, tad ir sandorių yra daugiau. Manau, kad didėjant atlyginimams, augant gyventojų pajamoms, ateityje daugiau skirs naujam būstui“, – svarsto A. Avulis.
Jis teigia, kad šiuo metu Vilniuje siūloma daugiau kaip 3,5 tūkst. naujos statybos butų. Praeitų metų pabaigoje pasiūla buvo pakilusi iki 4 tūkst.. Pašnekovo nuomone, artimiausiu metu pasiūla ir išsilaikys apie 3,5–4 tūkst.
Aktyvėjanti būsto paskolų rinka ir NT rinka užveda ir šalies ekonomiką.
„Ir mokesčių daugiau sumokama, ir darbo vietų sukuriama, ir apskritai ekonomikos prasme augimas yra. Akivaizdu, kad visiems yra iš to naudos. Nedidelė paslaptis, kad darbo jėgos trūksta statybose ir atlyginimai dėl to didėja. Ne tik darbininkų, bet ir tų žmonių, kurie dirba ir vadovaujantį darbą. O daugiau uždirbantys žmonės ir daugiau išleidžia vidaus rinkoje“, – sako A. Avulis.
Kainos toliau augs
Esant dideliam susidomėjimui NT rinka, po truputį auga ir kainos. Pasak A. Avulio, ženklaus kainų augimo nėra.
„Būsto rinkoje yra labai sveika situacija, subalansuota pasiūla ir paklausa. Kainos auga kiekvienais metais po 3–5 proc.. Tai toks sveikas procesas, kai kainos didėja, jei jos pradėtų augti daugiau nei 5 proc., tai paklausa būtų didesnė nei pasiūla“, – sako A. Avulis.
S. Vagonis taip pat teigia, kad kainų augimas neturėtų būti drastiškas, per metus neviršijantis 4–5 proc.
„Augant paklausai ir perkamajai galiai, kainos auga. Gerai, kad statybų tempai, ypač Vilniuje, yra aukšti ir tarpusavio konkurencija neleidžia kainų kelti“, – sako NT ekspertas.
Per metus, palyginus 2015 metų liepą ir 2016 metų liepą naujos statybos butų kainos labiausiai augo sostinėje – 6,3 proc. Tuo tarpu Kaune – 3,1 proc., o Klaipėdoje – 2,7 proc., informuoja S. Vagonis.
Nors kainos ir auga, burbulo NT rinkoje nematyti, nes paskolos dalinamos daug atsakingiau, o kainos dar nepasiekė didžiausių kainų lygio. „Ober–Haus“ duomenimis, tam kad dabartinis naujų butų kainų lygis pasiektų 2007 metų vidurkį, reikia kad esamos kainos Vilniuje augtų dar 30 proc., Kaune 38 proc., o Klaipėdoje 60 proc..
„Kainų lygis yra pakankamai žemas. O Kaune ir Klaipėdoje itin žemos, vos nuo dugno atsispyrusios. Be to matyti, kad atlyginimai visuose miestuose auga sparčiau nei NT kainos. Dėl to būstas šiuo metu yra beveik įperkamumo viršūnėje, lyginant su istoriniais duomenimis. Pavyzdžiui 2007 metais, kai susiformavo burbulas, statistinis vidutinis vilnietis už vidutinę algą galėjo įsigyti 3 kv.metrus. Šiuo metu vilnietis gali įsigyti 6 kv. metrus. Tai dvigubai daugiau nei 2007 metais. Niekada nebuvo taip būstas įperkamas kaip dabar“, – įvertina S. Vagonis.
