Estijos bankams sugriežtinus skolinimosi sąlygas, būsto kainos po truputį ėmė mažėti. Specialistai mano, kad lietuvių apetitas būstui ir nekilnojamojo turto (NT) kainos taip pat priklausys nuo šalies bankų politikos, rašo "Kauno diena".
Pastarosiomis dienomis Estijos spauda skelbia sensacingą informaciją – Taline ir jo apylinkėse NT kainos per šių metų pirmąjį pusmetį krito 10 - 30 proc. Būstai miesto centre atpigo 10 – 15 proc., o toliau nuo miesto pastatytų naujų būstų, bet su prasta infrastruktūra kainos jau nukrito beveik trečdaliu.
Brangstant kreditui daugelis estų ėmė pardavinėti pastatus, pasiūla auga ir NT pardavėjai priversti mažinti kainas. Šių metų antrojo ketvirčio statistikos duomenys taip pat rodo, kad mažėja NT sandorių skaičius.
Anot „Ober-Hauz“ vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo Sauliaus Vagonio, sunku prognozuoti, ar Estijoje kilusi butų pigimo banga atsiris iki Lietuvos. „Reikia pripažinti, kad mūsų šalių rinkos iš esmės vienodos. Būstas Estijoje pradėjo brangti anksčiau, ir Lietuva atsilieka apie metus laiko. Todėl negali žinoti, ko mes sulauksime po metų. Kita vertus, lietuviai, palyginti su kitų šalių gyventojais, būstui linkę išleisti gerokai didesnę pajamų dalį. Tai išskirtinis tautos bruožas", - sakė S. Vagonis.
„InReal“ Tarpininkavimo departamento vadovas Mindaugas Šimkus „Kauno dieną“ tikino, kad būstų Lietuvoje vis dar trūksta, rinka neprisotinta ir kainos nuolat didėja tiek sostinėje, tiek Kaune ir Klaipėdoje.
„Jei kainos ateityje augs 3 -5 proc. per metus, kas lygu infliacijai, tai reikš, kad kainos stabilizavosi. Jei kainos metus visai nesikeičia, tai reiškia, kad būstas atpigo tiek procentų, koks užfiksuotas infliacijos lygis“, - sakė M. Šimkus.
Finansų ekspertai akcentuoja, kad visose trijose Baltijos šalyse pagrindinis ekonomikos „degimo variklis“ tebėra spartus skolinimosi tempas, kurį skatina bumas NT rinkoje. Nesubalansuotas, vien tik vidaus pakluso nulemtas ekonomikos augimas sukuria prielaidas ekonomikai perkaisti, kas jau išryškėjo Latvijoje.
Finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ makroanalitikė Violeta Klyvienė įspėja, kad NT, nepaisant palankių palūkanų normų ir augančių pajamų, yra priskiriamas rizikingiausioms investicijoms Baltijos valstybėse.
„Duomenys liudija, kad dabartinės NT kainų lygis Baltijos šalyse yra per aukštas, palyginti tiek su pajamomis, tiek su nuomos grąža. Tikėtina, kad didėjant pasiūlai ir ir mažėjant paklausai, NT kainos turėtų ne tik stabilizuotis, bet ir nukristi. Įvertinus tai, kad investuotojų lūkesčiai daugiau susiję su turto vertės prieaugiu nei su nuomos grąža, investicijos į komercinės paskirties NT tampa ypač rizikingos“,- aiškino V. Klyvienė.
