Nors karantino metu būstų pardavimai beveik nevyko, NT vystytojai į visą situaciją žiūrėjo optimistiškai ir teigė, kad ji ilgai nesitęs. Dabar jie jau kalba apie atsigavusią rinką ir ypač išaugusį susidomėjimą būstais pajūryje.
Optimistinės prognozės skatina pirkimą
Pasak NT eksperto, įmonės „Realdata“ vadovo Arnoldo Antanavičiaus, toks NT vystytojų elgesys neturėtų labai stebinti, nes jų tikslas yra parduoti turtą, o visi puikiai žino, kad optimistiniai lūkesčiai yra vienas svarbiausių elementų, kurie lemia būsto rinkos aktyvumą.
„Tad kurstant optimizmą, didėja tikimybė, kad rinka bus aktyvesnė, bus daugiau pirkimo-pardavimo sandorių. Iš kitos pusės, neatmesčiau tikimybės, kad dalis NT vystytojų ar pardavėjų kalba tik iš savo patirties ir transliuoja savo subjektyvią nuomonę, kuri nėra pagrįsta statistika.
Matome, kad gegužės mėnesį būsto pardavimai pajūryje išties atsigavo, palyginti su kovo ar balandžio mėnesiais. Ir nors šie pardavimai nesiekia fiksuotų 2019 metų pardavimų, bet kai kuriems rinkos dalyviams tai jau yra pakankama priežastis pozityvioms naujienoms, todėl jas ir skelbia“, – aiškina NT ekspertas.
Anot jo, kiti rinkos dalyviai taip pat perima tokias žinutes, galbūt net nepasižiūrėję, ką rodo statistika.
„O jų tikslas vienas – parduoti daugiau būstų. Ar ši taktika veiksminga, sunku pasakyti, nes neturime galimybės palyginti, o kaip būtų, jei situacija būtų kitokia, bet patirtis rodo, kad žmones veikia naujienos viešoje erdvėje, teigiamos skatina pirkti ir investuoti, o neigiamos – stabdo ir sulaiko nuo apsisprendimo“, – pastebi A. Antanavičius.
Rinką diktuoja pirkėjai
Lietuvos nekilnojamo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius teigia, kad susidomėjimas būstais Palangoje, kurioje ir pasiūla nemaža, iš tiesų auga. Kuršių nerijoje susidomėjimas būstais mažesnis, nes čia jie brangesni, taip pat dažnai turi ne tik gyvenamąją paskirtį, bet ir poilsinę ar komercinę.
„O pats rinkos suaktyvėjimas prasidėjo karantinui einant į pabaigą, kai situacija dėl koronaviruso tapo aiškesnė. Gegužę pastebėjome, kad išaugo individualių namų pirkimo sandorių skaičius. Tačiau būsto rinkai būdingas sezoniškumas. Kiekvienais metais vasarą padidėja susidomėjimas būstais pajūryje“, – pastebi LNTPA direktorius.
Paklaustas ar NT vystytojai optimistinėmis prognozėmis nebando spekuliuoti, tokiu būdu stengdamiesi pritraukti daugiau klientų, M. Statulevičius užtikrina, kad šiandien būtent pirkėjai yra būsto rinkos „valdovai“.
„Šiuo metu NT vystytojai kaip tik stengiasi pirkėjams pasiūlyti kuo lankstesnes sąlygas būsto įsigijimui. Pavyzdžiui, pardavėjai siūlo rezervacijos mokestį, kurį galima susigrąžinti, jeigu klientas apsigalvoja dėl būsto pirkimo.
NT vystytojams svarbu išlaikyti nepriekaištingą reputaciją. Retas norėtų ją susigadinti, todėl visi stengiasi su klientais bendrauti gražiai, jų neapgaudinėti“, – tikina M. Statulevičius.
O būstų pasirinkimas pasak LNTPA direktoriaus šiuo metu yra tikrai nemažas. Todėl pirkėjai gali rinktis ir derėtis dėl geresnių sąlygų. Šiandien pirkėjai diktuoja NT rinkos taisykles.
„Tačiau nors NT vystytojai suteikia lanksčias sąlygas, tačiau sumažinti kainas ar taikyti nuolaidas jie neketina. Tikėtis mažesnių kainų šiuo metu neverta. NT pardavėjai šiuo metu klientus bando susigrąžinti kitais būdais – palengvindami sąlygas įsigyti būstą“, – aiškina M. Statulevičius.
Būstų kainos pajūryje
NT skelbimų portale „Aruodas“ patikrinome, už kiek galima įsigyti naujos statybos butą pajūryje.
Palangoje pigiausias 2 kambarių, 28 kvadratinių metrų ploto, nevisiškai įrengtas, įsikūręs 2017 metais pastatytame name butas kainuoja 45 tūkst. eurų.
Brangiausias 2 kambarių, 32 kvadratinių metrų ploto, visiškai įrengtas, 2017 metais pastatytame name butas kainuoja 120 tūkst. eurų.
Nidoje pigiausią 2 kambarių, visiškai įrengtą, 28 kvadratinių metrų, 2019 metais pastatytame name butą galima įsigyti už 98 tūkst. eurų.
O brangiausią 2 kambarių, visiškai įrengta, 41 kvadratinių metrų, 2016 metais pastatytame name butą galima įsigyti už 183 tūkst eurų.
