Apie galimus mokesčių pokyčius artimiausiai metais pirmadienį prezidentas Gitanas Nausėda diskutavo su naujo Seimo nariais, verslo, darbuotojų atstovais ir ekonomistais.
Kaip po diskusijos žurnalistams sakė prezidento patarėjas Simonas Krėpšta, joje sutarta, kad mokesčių sistema turi būti stabili, jos nereikėtų dažnai keisti.
„Daug diskutuota ir rastas sutarimas, kad mokesčių sistema turi būti stabili. Prisiminus, ką mes diskutavome viešoje erdvėje prieš 12 mėn. lygiai tuo pačiu metu, tai diskutavome apie begalę naujų mokesčių, kurie galbūt galėtų įsigalioti po kelių savaičių.
Prezidento nuomone, taip neturėtų būti ir reikėtų aiškiai mokesčių administravimo įstatymuose įtvirtinti ne mažiau nei 6 mėn. taisyklę, kad mokesčiai būtų patvirtinti ir įsigaliotų ne greičiau kaip po 6 mėn.“ – sakė S. Krėpšta.
Anot jo, diskusijoje taip pat kalbėta apie mokesčių teisingumą, kurio dabar trūksta, nes kai kurioms pajamų formoms taikomi mažesni tarifai. Esą tai turėtų būti spręstina, bet pokytis būtų sisteminis, reikalaujantis daug diskusijų ir skaičiavimų.
„Priėjome bene vieningos išvados, kad yra prasminga įkurti mokesčių ekspertų grupę, kuri labai nuosekliai dirbtų šiuo klausimu ir, sakykime, per ateinančius 6 mėn. suderintų ir pasiūlytų sprendimus Seimui“, – sakė S. Krėpšta.
Jis sutiko, kad šešėlinė ekonomika yra viena iš priežasčių, kodėl mokesčių į biudžetą surenkama palyginti nedaug. Taigi diskusijoje buvo kalbama ir apie naujus sprendimus, kaip keisti situaciją šioje srityje.
Seimo narys Mykolas Majauskas pritarė, kad su mokesčiais reikia elgtis atsargiai kaip krištolo parduotuvėje ir nedaryti staigių judesių. Tačiau diskutuoti apie mokesčių sistemą yra gerai, kad nebūtų pažeisti žmonių teisėti lūkesčiai ir nebūtų kokių staigmenų.
„Be jokios abejonė, tam tikras mokestines lengvatas reikės peržiūrėti. Bet vėlgi atkreipsiu dėmesį, kad tai nėra kelių artimiausių savaičių užduotis priimti sprendimus, kurie įsigaliotų jau nuo sausio 1 d. Šiandien mes turime užtikrinti, kad mokesčių sistema yra stabili ir jokių staigių judesių, jokių staigių pakeitimų čia nebus“, – patikino politikas.
Vis dėlto per artimiausius ketverius metus pakeitimų gali būti, nes yra poreikis peržiūrėti kai kurias mokesčių lengvatas. Tačiau didesnis aiškumas bus matomas, kai bus suformuota nauja Vyriausybė, kuri ir pateiks aiškias gaires, kaip bus dirbama toliau..
M. Majauskas sakė, kad visi mokesčių pakeitimai turi būti įgyvendinami laikantis galiojančios tvarkos – ne anksčiau kaip po pusmečio. Tačiau Vyriausybei turi būti palikta laisvė mokesčių įstatymus pakeisti ir su kitų metų biudžetu.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė džiaugėsi produktyvia diskusija, tačiau atkreipė dėmesį, kad dabartinė situacija nėra gera.
„Ekonomika auga, tačiau atlyginimai atsilieka nuo to augimo“, – sakė I. Ruginienė.
Ji akcentavo, kad keičiant mokesčius didžiausias dėmesys turi būti skirtas paprastam žmogui, kad jo pajamos didėtų sparčiau.
„Visi mes paprasti žmonės ir džiaugiamės didėjančiais atlyginimais“, – pritarė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Jis tikino, kad visiems būtų geriau, jeigu mokesčiai būtų keičiami rečiau.
Anot ekonomisto, Lietuvoje mokesčių tarifai nėra maži, tačiau yra daug lengvatų tam tikroms gyventojų grupėms ar veiklos rūšims. Jas reikėtų peržiūrėti.
N. Mačiulis taip pat priminė, kad Ekonomikos plėtros ir bendradarbiavimo organizacija siūlo dar tris sritis, kuriose mokesčiai Lietuvoje galėtų būti didesni – tai yra turto, taršos ir „nuodėmių“.
„Vienas iš tokių galėtų būti cukraus mokestis“, – komentavo ekonomistas.
Anot jo, iš šio mokesčio būtų galima surinkti apie 100 mln. eurų per metus, o dėl tokio mokesčio duonos kepaliukas pabrangtų vos 2 centais.
Tiesa, anot N. Mačiulio, ir be naujų mokesčių būtų galima padidinti jų surinkimą, jeigu tik būtų panaikintos kai kurios lengvatos ir sumažintas neapskaitomos ekonomikos lygis.
