Seime įregistruotos įstatymo pataisos steigti antros pakopos pensijų fondų valstybinę įmonę. Esą jie būtų patikimesni ir patrauklesni norintiems draustis senatvei. Privačių pensijų fondų atstovai sako, kad nėra jokio skirtumo, kas administruoja pensijų fondus, nes jie veiktų toje pačioje rinkoje.
Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovas teigia, kad valstybei priklausanti pensijų kaupimo įmonė, konkuruodama su privačiais fondais, į šią rinką galėtų įnešti naujų žaidimo taisyklių.
„Mes naudojame valstybės pinigus šiai sistemai finansuoti, tik koncepcija šiuo metu yra tokia, kad administruoja privatus sektorius, manant, kad jis tvarkosi efektyviausiai. Kaip parodė krizė, tas efektyvumas ne visada yra toks, kokio norėtųsi. Pelnas auga esant labai dideliems pačių investicinių fondų praradimams. Tai nėra logiška ir tai nėra gera praktika“, – tvirtina Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Dagys.
Jis teigia, kad tokios įmonės steigėju galėtų būti Lietuvos bankas ar „Sodra“. Jis tikina, kad veikla būtų rentabili, kaip ir privačiuose fonduose, o uždirbtas pelnas atitektų valstybei. Valstybinis pensijų fondas esą skatintų žmones papildomai draustis senatvei.
Privačių pensijų fondų atstovai sako, kad valstybei priklausantis fondas veiktų toje pačioje rinkoje, todėl jis nebūtų kuo nors pranašesnis, o išlaidos ir galimi nuostoliai gultų ant valstybės pečių.
„Yra įsteigimo kaštai, kuriuos reikėtų kažkada padengti, tada grąžinti mokesčių mokėtojams sumokėtus pinigus, įstatinio kapitalo arba vėlesnio palaikymo forma tos lėšos turėtų būti grąžinamos ir ne iš ko kito, o iš pelno tos įmonės. Turėtų samdyti žmones iš rinkos, matyt, nelabai kas sutiktų ar pritartų, kad žmonės būtų be kvalifikacijos, nes už kažkokias neįprastas tai rinkai sąlygas tie žmonės turėtų būti kvalifikuoti“, – tikina Investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas Šarūnas Ruzgys.
Darbo ir socialinių tyrimų instituto vadovas teigia, kad nėra svarbu, kas įsteigė pensinį fondą: valstybė ar privati įmonė. Svarbiausia, kad būtų mažinami kaštai fondams administruoti.
„Privačios struktūros, privatūs kaupiamieji fondai dažniausiai turi privalumą – efektyvumą, mobilumą, veržlumą. Tada atsiranda dvi pagrindinės opcijos: iš vienos pusės stabilumas, didesnės garantijos, iš kitos pusės – rizika. Jeigu mes eitume efektyvesnio administravimo formavimo link, kad net sumažintume kaštus, valdomo fondo aptarnavimo kaštus, čia būtų kriterijus.
Dabar žmonės nusiteikę prieš kaupiamuosius fondus, manau, tai yra blogai. Kaupiamieji fondai yra tie, kurie labiau turėtų būti naudingi ateičiai, ypač jaunesnėms kartoms. Reikia ieškoti mechanizmų, kurie garantuotų didesnį patikimumą“, – teigia Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius dr. Boguslavas Gruževskis.
Šiuo metu pensijų fondus administruoja devynios įmonės.
Algirdas IGORIUS
