„Norime tas tvarkas pakeisdami tą ir pasiekti – užsiauginti kompetencijas Lietuvos institucijose labiau, tai reiškia, resursą išplėsti. Kad įmonės eksportą prekių, kurios yra dvigubos paskirties ar arti dvigubos paskirties, kurias mes įtraukėme į įvairius sąrašus, kad jos prisiimtų didesnę atsakomybę ir vykdytų atitikties patikrą – tai bus nauja atskira veikla, kad mes visi operuotume tame pačiame duomenų lauke“, – Seime po susitikimo su Liberalų sąjūdžio frakcija žurnalistams antradienį sakė ministras.
Jo teigimu, naujas reguliavimas turėtų pastūmėti įmones įdarbinti atitikties pareigūnus arba tokią paslaugą pirkti rinkoje.
„Mes turime valstybės valdomas įmones, kuriose tai veikia ir jos yra linkusios dalintis (...). Lietuvoje jau turime pradinius etapus (...), pavyzdžiui bankuose atitikties skyriai tikrina, kas yra jų klientai, kas vyksta per transakcijos lygį“, – teigė K. Budrys.
Jo teigimu, į trečiąsias šalis eksportuojančios įmonės galėtų atidžiau žiūrėti, kas perka jų įrangą: „Ar tai kažkas, su kuo mes dirbame jau 10 metų ir daugiau, ar tai naujai atsiradęs klientas, ar mes tikrai norime ten parduoti, ar mes tikri, kur visa įranga keliaus.“
K. Budrys mano, kad pagal naują modelį valstybė ir verslas turės dalintis atsakomybe – verslas turi prisiimti rizikų suvaldymą, o valstybės institucijos – spręsti problemą, jei bus „kažkas praleista“. Anot jo, panašus modelis veikia JAV.
„Mes turime į tai judėti. Jei to nepadarysime, gale dienos turėsime tik du pasirinkimus – arba draudžiame, arba leidžiame“, – tikino ministras.
„Mes turime dar labiau auginti kompetenciją Lietuvoje dėl sankcijų įgyvendinimo ir dirbti daug atsakingiau su detaliais duomenimis, kad mes suprastume, kas Lietuvos teritorijoje vyksta, ką mes patys eksportuojame, kaip tai prisideda prie to, kas yra randama ar nerandama karo lauke“, – aiškino K. Budrys.
