Žmogus, kuris, „Forbes“ vertinimu, įeina į 50 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą, 20 turtingiausių pasaulio žmonių sąrašą, ir turbūt, į nekenčiamiausių pasaulio žmonių dešimtuką, nuolatos demonstruoja savo irzlumą. Tačiau atsižvelgus į tai, kad Ch. Kochui sukako 77 metai, tai atleistina. Atleistina ir todėl, kad neseniai jis prezidento rinkimus pavadino „visų karų priežastimi“, ir todėl, kad „Koch Industries“ yra antra pagal dydį privati kompanija JAV (po „Cargill“), kurios pelnas siekia 115 milijardų JAV dolerių.
Atsižvelgiant į tai, kad jį kartu su broliu vadina „kiaulėmis“ (pavyzdžiui, Chrisas Matthewsas, populiarus MSNBC televizijos kanalo vedėjas), o protestuojantieji rinkiminės kampanijos metu vaikščiojo su plakatais „Koch Kills“, Ch. Kochas panoro išnaudoti situaciją ir duoti vieną iš retų interviu, kad priduotų savo įvaizdžiui žmogiškumo. Jo paprasta išvaizda nedera su triuškinama verslo ir politine valdžia, kurią jie kartu su jaunesniu broliu Davidu sugebėjo pasiekti dėl sisteminės prieigos, išmoktos mokslų Masačiusetso technologijų institute metu.
Daugelis jo kritikų, kairieji, įskaitant JAV prezidentą Baracką Obamą, kaltina Ch. Kochą per didelio valdžios kiekio koncentravimu savo rankose ir jos panaudojimo savo asmeninių ekonominių interesų naudai su slaptų organizacijų tinklo pagalba. Šis tinklas yra vadinamas „Kochtopus“. Charlesas į šį puolimą atsako tvirtindamas, kad laikosi įstatymų ir naudoja slaptumą tik būtiniausiais atvejais. „Mes gauname grasinimų, kad bus susidorota su mūsų žmonėmis, grasinama sunaikinti mūsų įmones. „Anonymous“ ir kitos grupės bando nulaužti mūsų IT sistemas. Kol mes gyvename visuomenėje, kur mus puola prezidentas, gąsdina Kongreso nariai, ir visa tai iškeliama į viešumą ir tampa kultūros dalimi – esą mes esame blogis, todėl mus reikia sunaikinti, kodėl mes turėtume atskleisti informaciją apie save?“, – klausia jis.
Likimo ironija – broliai Kochai tiki, kad būtent jie kovoja prieš valdžia, bent jau politine prasme. Jiems reali valdžia – federalinė valdžia, sugebanti mokesčiais uždusinti ištisas pramones, verčianti gyventojus pirkti sveikatos draudimą ir stabdanti tokias stiprias korporacijas, kaip „Koch Industries“. „Pagrindinė valdžios galia – sugebėjimas priversti. Mes su broliu neturime tokios galios“, – teigia Ch. Kochas.
JAV prezidento rinkimai, kuriuos D. Kochas kitame interviu, po rezultatų paskelbimo, pavadino „dideliu nusivylimu“, patvirtina Charleso žodžius. Netgi broliai Kochai, kurie rinkiminėms lenktynėms skyrė dešimtis milijonų dolerių (tikslaus skaičiaus jie neatskleidžia), nesugebėjo priversti rinkėjų palaikyti Respublikonų partijos kandidatą. Mitto Romney pralaimėjimas buvo jiems didžiulis smūgis tiek politine, tiek ir asmeninės reputacijos prasme.
Tačiau B. Obamos pergalė – tik akimirka didelėje strategijoje, kurią broliai numatė dešimtmečiams, o ne vienai rinkiminei kampanijai. „Mes surinkome dideles lėšas ir mobilizavome dideles pajėgas, ir mes pralaimėjome. Štai taip paprastai ir aiškiai. Dabar mes aiškinsimės, kas suveikė, o kas ne, ir pasistengsime pagerinti rezultatą ateityje. Mes nesiruošiame pakelti rankas į viršų ir pasiduoti“, – tvirtina broliai.
Kaip tvirtina Charlesas, jų tikslas visada buvo „tikra demokratija“, kurioje žmonės gali valdyti savo gyvenimus ir rinktis, kaip išleisti savo pinigus: „Dabartinėje demokratijoje mes kas dvejus ar ketverius metus išrenkame kažką, kas mums sako, kaip reikia gyventi.“ Broliai Kochai suvokia, kad jų gryno kapitalizmo idėją gerokai sunkiau parduoti (netgi tarp kapitalistų), skirtingai nuo populistinių kito milijardieriaus, Warreno Buffetto šūkių, kuris ragina turtuolius dalintis su vargšais.
Visos šios organizacijos, nežinomos 99 proc. JAV populiacijos, formuoja konservatyvios ideologijos fundamentą nuo prezidento Ronaldo Reagano laikų. Ir tai yra tam tikras Kochų šeimos pasiekimas. Pavyzdžiui, konservatyvi Aukščiausiojo teismo bendruomenė, prižiūrima jo pirmininko Johno Robertso, per pastaruosius metus ėmėsi kelių sprendimų prieš kairiąją B. Obamos Vyriausybės poziciją.
Kaip veikia „Koch Industries“?
Tam kad iš tiesų suvoktume ilgalaikę Koch brolių strategiją ir kokiu būdu jie pasiekia iškeltus tikslus, svarbu išanalizuoti pagrindinį jų galios šaltinį – kontroliuojančią bendrovę „Koch Industries“. Grupės įmonėse dirba 60 000 darbuotojų. Kompanija kontroliuoja 4000 mylių vamzdynų ir perdirbimo agregatų, padengiančių 5 proc. kasdieninės JAV kuro paklausos. „Koch Industries“ įmonės gamina sintetinę medžiagą „Lycra“ ir kilimus „Stainmastewr“, popierinius rankšluoščiuos „Brawny“ ir tualetinį popierių „AngelSoft“. Jeigu „Koch Industries“ išeitų į biržą (tiesa, Charlesas pareiškė, kad tai nutiktų „tik per jo lavoną“), rinkos kapitalizacijos prasme ji patektų į 40 pirmųjų JAV korporacijų.
„Koch Industries“ savo kapitalo sukūrimo mene naudoja Friedricho Hayeko (Austrijos ekonomikos mokyklos atstovas) idėjas. Kompanijoje šis faktas netgi oficialiai užregistruotas: tai vadinama į rinką orientuota vadyba. „Mes bandome įvertint, kiek vertės sukuria darbuotojas ir atitinkamai jį apdovanojame“, – pasakoja Charlesas.
Charlesas, kuris laisvadieniais skaitė savo vaikams ekonomikos paskaitas, pozicionuoja save kaip trenerį, valdantį savo komandą veikiau Sokrato metodais, o ne įsakymais: jis duoda vadybininkams uždavinius, kurie nukreipia juos darbui ilgalaikėje perspektyvoje.
Tęsinį skaitykite rytoj.
