Jungtinė Karalystė nepritaria Europos Komisijos siūlymui apmokestinti finansinius sandorius, skelbia BBC.
Tikimasi, kad per metus iš minėto mokesčio būtų surenkama apie 57 mlrd. eurų. Pagal dabartinį planą finansų rinkų apmokestinimas būtų pradėtas tik nuo 2014 metų.
Vos tik paskelbus naujieną apie Jungtinės Karalystės atsisakymą paremti Europos Komisijos iniciatyvą, smuko Britanijos bankų akcijų kursai. „Royal Bank of Scotland“ akcijos neteko 3.64 proc. vertės, „Lloyds Banking Group“ - 2.4 proc., o „Barclays“ - 1.22 proc.
Jungtinės Karalystės susierzinimas yra suprantamas, mat didžioji dalis visos Europos finansinių sandorių yra sudaroma Londone. Jungtinės Karalystės sostinės atstovų teigimu net 80 proc. visų planuojamo mokesčio pajamų bus surenkami būtent Londone. Britai tai traktuoja kaip nesąžiningą sostinės apmokestinimą.
Baiminamasi, kad įvedus naują mokestį nemaža dalis finansų sektoriaus gali „emigruoti“ už ES ribų, į valstybes, kuriose yra sukurtos palankesnės sąlygos. Tokiu atveju galimi nuostoliai ženkliai viršytų naudą, kurią teiks naujasis apmokestinimas.
Pagal dabar galiojantį pasiūlymą visi finansiniai sandoriai, kuriuose bent viena iš dalyvaujančių šalių priklauso ES jurisdikcijai, būtų apmokestinami 0,1 proc. dydžio mokesčiu, tuo tarpu sandoriai, kurių objektas yra išvestiniai finansiniai instrumentai, 0,01 proc. mokesčiu.
„BBC“ verslo redaktoriaus Roberto Pestono teigimu naujuoju mokesčiu itin nepatenkinti investuotojai, prekiaujantys skolos vertybiniais popieriais ir išvestiniais finansiniais instrumentais, tuo tarpu akcijų prekeiviai neburnoja prieš Briuselį, mat naujasis mokestis pakeistų iki tol akcijų sandoriams taikytą, didesnį žyminį mokestį.
Pastebėtina, kad žinia apie naująjį mokestį smukdė ir kitų Europos bankų akcijų kursus.
Savo ruožtu mokesčių, muitų ir audito komisaras Algirdas Šemeta teigia – „Manau, kad naujasis apmokestinimo projektas yra paruoštas gerai. Net neabejoju, jog nauja tvarka patenkins ES piliečių lūkesčius ir leis finansų sektoriui prisidėti prie visuotinės gerovės kūrimo.“
A. Šemeta atkreipė dėmesį, kad dėl sunkumų nustatant mokestinę bazę, finansiniai sandoriai neretai išvengia apmokestinimo PVM, o tai dar vienas stimulas naujajam projektui įgyvendinti.
Vokietija, Prancūzija, Austrija, Belgija ir Ispanija aktyviai palaiko apmokestinimo idėją, nes siekia įtikti piliečiams, reikalaujantiems iš bankų didesnės atsakomybės dėl ekonominio nuosmukio.
Jungtinės Karalystės pritarimas yra būtinas tam, kad mokestis įsigaliotų visos ES mastu. Jeigu pastaroji vetuotų projektą, Europos Komisija sieks įvesti mokestį tik euro zonos ribose.
Naująjį mokestį galima traktuoti kaip tam tikrą nuobaudą finansų sektoriui už jo neigiamą rolę krizės metu. Europos Komisija neslepia, kad minėtu projektu yra siekiama teisingai paskirstyti ekonominę naštą ir atsakomybę tarp visų sektorių, nes iki šiol finansų rinkos itin mažai prisidėdavo prie viešųjų gėrybių kūrimo.
Tuo tarpu Jungtinės Karalystės iždo sekretorius žada priešintis bet kokiems ES veiksmams , kurie yra nenaudingi jo šaliai. Jo manymu mokestis bus efektyvus tik įvedus jį pasauliniu mastu, priešingu atveju visa ES dėl savo trumparegiškumo patirs didelių nuostolių, nes investuotojai pasitrauks į kitas rinkas arba sukurs finansinius produktus, kuriems teisiškai nebus galima pritaikyti naujojo mokesčio.