Valstybei svarbiu ekonominiu projektu dar prieš šešerius metus pripažintas Panevėžio pramonės parkas – nenaudojamas 25 mln. kainavęs produktas. Ilgapirščių taikiniu tapusiam verslo inkubatoriui gyvybės turėjęs įpūsti laisvosios ekonominės zonos statusas naudos neduoda užsitęsus Ūkio ministerijos deryboms su pretendentu į jo šeimininkus.
Valdyti nesiveržia
Valstybei svarbiu ekonominiu projektu dar prieš šešerius metus pripažintas Panevėžio pramonės parkas – nenaudojamas 25 mln. kainavęs produktas. Ilgapirščių taikiniu tapusiam verslo inkubatoriui gyvybės turėjęs įpūsti laisvosios ekonominės zonos (LEZ) statusas naudos neduoda užsitęsus Ūkio ministerijos deryboms su pretendentu į jo šeimininkus.
Ūkio ministerijos skelbtą konkursą Panevėžio LEZ operatoriui parinkti dar gruodį laimėjo vienintelė jo dalyvė lietuvių kapitalo įmonė.
Konkurso komisijos narys Seimo narys Petras Narkevičius tvirtina, jog Panevėžys tuo turėtų džiaugtis, nes norinčiųjų valdyti kitų šalies pramonės parkų laisvąsias ekonomines zonas neatsirado.
Tačiau Panevėžiui nelinksma.
Nors konkursas įvykęs, sutartis su jo laimėtoja dar nepasirašyta. Neva su LEZ valdytoja tikimasi rankomis sukirsti iki vasario. Kol Ūkio ministerija ir Panevėžio verslo slėnio šeimininke siekianti tapti įmonė nesusitars, pramonės parkas toliau merdės. Mat LEZ operatorius įsipareigotų per keletą metų tyrus užstatyti gamyklomis – į Panevėžio pramonės parką pritraukti investuotojų.
Nesutaria dėl užstato
Neoficialiais duomenimis, sutarties pasirašymas įstrigo Ūkio ministerijai ir konkurso laimėtojai nesusitariant dėl užstato. Iš Panevėžio LEZ valdytojo esą užsiprašyta 13 mln. Lt garanto.
Po diskusijų tarp pačių komisijos narių – Panevėžio savivaldybės, ministerijos atstovų bei dabartinių Seimo narių esą užstato dydį buvo svarstoma sumažinti net dešimt kartų, tačiau 1,3 mln. Lt suma pasirodė per maža. O esą į paskutinį Ūkio ministerijos ir konkurso laimėtojo susitikimą, vykusį gruodį, neatvyko pastarųjų pagrindiniai atstovai.
Kas pretenduoja įkelti koją į besitraukiančiai ir nedarbo kamuojamai Aukštaitijos sostinei didelių vilčių teikiantį LEZ, Ūkio ministerija neįvardija, kol sutartis nepasirašyta.
Ministerija taip pat nekomentuoja, dėl kokių priežasčių stringa derybos.
„Šiuo metu vyksta derybos dėl Panevėžio LEZ veikimo pagrindų sutarties projekto nuostatų. Kol vyksta procesas, daugiau informacijos pateikti negalime“, – „Sekundei“ teigė Ūkio ministerijos Viešųjų ryšių ir protokolo skyriaus atstovė Aušra Ramoškaitė.
Šeimininkauja vagys
Buvusiam Panevėžio vicemerui, Seimo nariui P.Narkevičiui antrą mėnesį besitęsiančios derybos su laimėtoju atrodo keistai.
„Pačios ministerijos pasirengimas konkursui, Panevėžio LEZ operatoriaus parinkimas tęsiasi vos ne pusantrų metų. Užsienio verslininkams, ketinantiems investuoti į pramonės parką, nesuprantama, kaip šalyje, kuri nori pritraukti investuotojų, taip ilgai tvarkomi biurokratiniai dalykai. Nuo Panevėžio savivaldybės šiuo atveju niekas nepriklauso. Pagrindiniu smuiku groja Ūkio ministerija“, – sakė parlamentaras.
Savivaldybė irgi laukia, kad ministerija su konkursą laimėjusiu operatoriumi greičiau sukirstų rankomis. Mat kol nėra šeimininko, per 20 mln. Lt atsiėjusiame 47 ha užimančiame pramonės parke tvarkosi ilgapirščiai.
Vagys išplėšė dalį šaligatvio plytelių, elektros skydinę, metalinę šulinio įrangą.
„Kai bus pasirašyta sutartis, Savivaldybė LEZ operatoriui perduos parko infrastruktūrą, jis bus už ją atsakingas. Reikia šeimininko“, – teigė Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka.
Jis taip pat įtrauktas į komisiją operatoriui parinkti.
Į Panevėžio LEZ koją ketinančios įkelti lietuvių kapitalo įmonės parengtas verslo planas, anot A.Stokos, „labai drąsus“.
„Negaliu apie verslo planą kalbėti. Kol kas tai yra paslaptis. LEZ operatoriaus parinkimas yra naujas dalykas, jei būtų patirties, tas klausimas lengviau judėtų. Dabar derybose užkliuvo laidavimo garantijos, lyg ir draudimo kompanijos nesutinka laiduoti“, – kalbėjo Savivaldybės atstovas.
Brangūs pažadai nutilo
Kol Ūkio ministerija ir potencialus Panevėžio LEZ operatorius derasi dėl sutarties sąlygų, Aukštaitijos sostinei pramonės renesansą žadančiu parku yra susidomėję keturi investuotojai. Jie Aukštaitijos sostinei žadėjo maždaug 600 naujų darbo vietų.
Liežo kooperatinė bendrovė daugiau kaip 2 ha sklype planavo įkurti pieno perdirbimo ir rinkodaros cechą. Bendra šio projekto vertė – daugiau kaip 24 mln. Lt. Pieno miltelių gamintojai žadėjo sukurti 50 naujų ilgalaikių darbo vietų.
Žemės ūkio kooperatyvas „Loknesa“ 3 ha sklype ketino statyti daržovių perdirbimo cechą, į jį investuoti beveik 26,5 mln. Lt ir sukurti 60 naujų darbo vietų.
Trikotažą gaminanti norvegų kapitalo įmonė „Devold“ į beveik 6,5 ha sklypą iš Paliūniškio gatvės planuoja perkelti gamyklą bei padidinti gamybos apimtis. „Devold“ ketina investuoti per 33,7 mln. Lt. Į naują pastatą būtų perkeltos šiuo metu Paliūniškio g. veikiančioje įmonėje esančios 260 darbo vietų, o per 3 metus papildomai sukurta 100 naujų.
Išsinuomoti daugiau kaip 2,7 ha sklypą Panevėžio pramonės parke norą pareiškė ir ketvirtas investuotojas – žemės ūkio kooperatyvas „Derugiai“.
Kooperatyvas planavo statyti vaisių surinkimo, apdorojimo ir perdirbimo cechą. Į jį ketino investuoti beveik 24 mln. Lt ir sukurti 66 darbo vietas. Įgyvendinus projektą per metus rinkai planuota pateikti iki 300 tonų džiovintų vaisių.
Su miesto Savivaldybe dar 2011-ųjų gruodį ir praėjusių metų pradžioje sutartis pasirašiusių bendrovių vadovai kalbėjo, kad gamybos pastatų statybos turėtų prasidėti 2012-ųjų pavasarį, o baigtis – 2013 metų vasarą.
Tačiau iki šiol vienintelė „Devold“ įmonė atlieka projektavimo darbus ir jau rudenį pramonės parke turėtų iškilti fabrikas. Kiti trys investuotojai kol kas tik Registrų centre įregistravę sklypų nuomos sutartis.
Gresia skyrybos
Pasirašant sutartis likusios įmonės Savivaldybei buvo pateikusios garantijas, kad jų projektus 50 proc. parems Europos Sąjungos fondai.
„Tikriausiai jos neturi tiek pinigų, kiek dar reikia prisidėti, ieško partnerių, kas padėtų įgyvendinti per 20 mln. Lt kainuojančius projektus. Kai jų nesuranda, taip ir išeina.
O rinka labai greitai keičiasi. Kai pasirašinėjome sutartis, „Liežas“ kalbėjo, kad pieno žaliavą vešis iš Latvijos. O po to išgirdo, kad Latvijos rinka okupuota kažkokios galingos Rusijos kompanijos“, – teigė A.Stoka.
Savivaldybės atstovas tikina, kad investuotojams nerodant gyvybės ženklų, su jais sutartys gali būti nutrauktos.
Taip jau buvo priversta pasielgti Panevėžio rajono savivaldybė su į Ramygalos pramonės parką žadėjusia investuoti austrų kapitalo bendrove „ASP-BEDD productions“.
Savivaldybė jai pateikė sąskaitą už žadėtas, bet taip ir nesukurtas 20 darbo vietų ir kitus neįvykdytus įsipareigojimus. Rajono Savivaldybė pirmąjį ir kol kas vienintelį investuotoją į Ramygalos pramonės parką surado prieš trejus metus.
2009 metų vasaros pabaigoje rajonas austrų kapitalo bendrovei išnuomojo beveik 2 hektarų sklypą 99 metams. Medienos perdirbimu užsiimanti įmonė Ramygaloje planavo statyti gamyklą laboratorinių gyvūnų kraikui gaminti.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
