Nijolė Baronienė UAB Statybų studijų centro vadovas Linas Mikaila, turintis ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, sakė, kad šiuolaikinis būstas turi būti ne tik gražus, patogus gyventi, bet ir nebrangus išlaikyti.
Projektuoja vienaip, o stato kitaip
Pastaruoju metu populiarėja aukštos energinės klasės namų statyba. Žmonės linkę investuoti daugiau, kad vėliau pajustų akivaizdžią naudą. „Labai padaugėjo klientų, kurie yra pasirinkę aukštų energinių klasių namų projektus ir ketina juos pasistatyti. Jau esame montavę didelių šilumos varžų stogus, turime įgūdžių, kaip montuoti vadinamųjų šiltų langų mazgus, teko įrenginėti geoterminio šildymo, rekuperacijos sistemas, šiltinti fasadą ir stogą specialiomis termoputomis, šiais metais pirmą kartą sumontuosime plokščius pamatus“, – vardijo Statybų studijų centro vadovas. Tačiau jis pastebėjo, kad nors kai kurie statyti namai buvo suprojektuoti su visais pradiniais aukštos energinės klasės namo sprendimais, ne visi jie buvo įvykdyti.
Išgąsdino išlaidų skirtumas
„Reikėtų detaliau panagrinėti, kodėl taip atsitiko. Potencialūs tokių namų užsakovai projektavimo stadijoje net nenutuokia, kokie dideli išlaidų skirtumai atsiranda tarp sąmatų, kai lyginami mažiausių galimų statybos normų ir aukštos energinės klasės namų sprendimai“, – aiškino L.Mikaila. Pasak jo, statybų išlaidos padidėja tik todėl, kad naudojama daugiau šiltinimo medžiagos. „Pavyzdžiui, jei, šiltinant stogą, vietoje 25 cm vatos bus sumontuota 40 cm, o fasadas apšiltintas ne 20 cm, o 35 cm polistirolo, dažnas įvertina tik šios dedamosios, kaip medžiagos, kainų skirtumą. Deja, tai – klaidinga nuomonė, nes kai dedami storesni šiltinamosios medžiagos sluoksniai, patiriama daugiau išlaidų papildomoms konstrukcijoms, apdailos medžiagoms. Meistrų darbo kaina irgi išaug. Tokį darbą gali atlikti tik profesionalūs meistrai, jis užtrunka, todėl ir mokėti už jį tenka brangiau“, – dėstė pašnekovas.
Būna nemaloniai nustebinti
Pasak, L.Mikailos, jei būtų skaičiuojamas procentinis namo statybos pabrangimas nuo visos sąmatos, į ją įtraukiant ir namo vidaus apdailos, aplinkos tvarkymo išlaidas, statyba pabrangtų 10–15 proc. Tačiau jei lyginami tik aukštai energinei klasei pasiekti brangstantys statybos etapai, statybų kaina gali keistis keliasdešimt procentų. „Atsinešęs parengtą išsvajoto namo projektą ir iš statybininkų išgirdęs apytiksliai paskaičiuotas išlaidas, žmogus būna mažų mažiausiai šokiruotas. Galiu tik spėti, kodėl ši informacija nepasiekia užsakovo, sumaniusio gyventi aukštos energinės klasės name, projektavimo stadijoje. Jei žmogus dėl lėšų trūkumo ar kitų priežasčių nepasiruošęs mokėti tokios papildomos sumos, kurią tektų pakloti už statybą, gali tekti perdarinėti projektą“, – sakė pašnekovas. Tada, anot jo, galima pakliūti į kitą bėdą – vėl patirti papildomų išlaidų, nes teks perdaryti projektą. „O sugaištas laikas, moralinė žala? Juk tai irgi turi vertę“, – tikino L.Mikaila.
Abejoja, ar atsipirks
Statybų ekspertas sakė, kad statant aukštos energinės klasės būstą papildomos investicijos ilgainiui atsiperka. „Niekas nesako, kad statyti taupius namus neapsimoka, bet tam reikia turėti didesnį biudžetą ir būti psichologiškai pasiruošus investuoti papildomus pinigus. O kad netektų burti iš kavos tirščių, reikia kreiptis į inžinierius ir paprašyti, kad jie suskaičiuotų, per kiek metų apytiksliai atsipirks papildoma investicija. Dažniausiai jaunos šeimos neturi ar negali skirti papildomų pinigų šioms išlaidoms, o jau pagyvenę žmonės pamąsto: „Jei atsipirks po 20 metų, kai aš jau galbūt aname pasaulyje būsiu, tai kam man reikia tokio šiuolaikiško ir brangaus namo?“ – sakė pašnekovas. Abejojantiesiems, verta ar neverta investuoti į energinės kalsės namus, jis pateikė dviejų automobilių palyginimą. „Turėtume stebėtis, kodėl nėra pilnos gatvės tokių taupių automobilių kaip „Toyota Prius“. Pažiūrėjus į kainininką matyti, kad šio automobilio kaina – apie 100 000 Lt, o panašaus dydžio „Toyota Corolla“ kainuoja apie 50 000 litų. Štai ir atsakymas, kodėl kol kas nėra masiškai perkami hibridiniai taupūs automobiliai ar statomi aukštos energinės klasės namai‘, – aiškino L.Mikaila.
Nepagrįsti grasinimai
Pasak pašnekovo, reikėtų atkreipti dėmesį į pastaruoju metu atsirandančią ydingą aukštos energinės klasės namų projektavimo specifiką. „Dažnai būna taip, kad užsakovas atsineša didesnės ar mažesnės apimties architektūrinį projektą, kuriame numatyta, kad pastatytas namas atitiks, pavyzdžiui, A+ energinę klasę. Tada statybininkams sakoma: „Kai pastatysite namą, darysime sandarumo testą, sertifikuosime namą energinei klasei, žiūrėsime, kokie bus faktiniai rezultatai ir, jei bus pažeidimų, grės sankcijos.“ Iš pirmo žvilgsnio tokie užsakovo reikalavimai skamba logiškai ir pagrįstai, tačiau yra visiškai kitaip“, – pabrėžė pašnekovas.
Stebukladarių nėra
„Statybininkams nepateikiami darbiniai projektai, kur būtų detaliai iki smulkmenų nubraižyta, kaip reikia sumontuoti kiekvieną konstrukcijų mazgą. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad kiekvienas mazgas ir sprendimas iki statybų proceso turi būti sertifikuotas atskirai specialią kompetenciją ir atestatus turinčių specialistų, kurie savo parašu patvirtintų, kad namo sprendimai atitinka pavyzdžiui A+ klasės reikalavimus. Ir tik atlikus bei patvirtinus teorinę projekto analizę, galima reikalauti iš statybininkų, kad pastatytas namas atitiktų keliamus reikalavimus“, – aiškino L.Mikaila. Kitu atveju, pasak jo, ar pastatytas namas bus, ar nebus A+ energinės klasės, atsakyti gali tik ponas Dievas. „Nėra pasaulyje stebukladarių statybininkų, kurie, turėdami 6 lapų projektą, kuriame yra keturi fasado brėžiniai, aukštų planai ir nukopijuotos iš interneto puslapių namo šiltinimo schemos, pastatytų namą, atitinkantį „prisifantazuotus“ žmogaus lūkesčius“, – sakė bendrovės vadovas.
Prasta nuomonė apie visus
Jis piktinosi, kad namo projektavimo metu visa tai nepaaiškinama užsakovui. Pasak L.Mikailos, susitikus su statybininkais, vis vien sužinoma, kaip turėjo būti parengtas projektas. L.Mikaila apgailestavo, kad tada žmogus pradedamas siuntinėti nuo Einošiaus pas Keipošių. „Mes, kaip statybininkai, neturime nei teisės, nei kompetencijos projektuoti tai, ko nepadarė architektai, o jei namą projektavęs architektas neturi tinkamos patirties padėti arba yra neatsakingas, žmonės susidaro prastą nuomonę apie visą individualių namų statybos rinką, kuri ir šiaip negarsėja geriausiais atsiliepimais“, – sakė pašnekovas. Iš tiesų, pasak jo, ne visi siekia pasiimti pinigus už bet kaip padarytą darbą, bet projektų kokybės trūkumai yra statybininkų kasdienybė, todėl visos suinteresuotos pusės turi identifikuoti ir kartu konstruktyviai spręsti problemas, o ne perkelti atsakomybę ant kitų.
