„Visame Vakarų pasaulyje biurai evoliucionavo panašiai: nuo tradicinių kabinetų iki šiuolaikinių erdvių, kuriose svarbu individualumas ir ergonomika. Lietuvoje taip pat pastebimos panašios tendencijos, nors pas mus kol kas naujausios „kartos“ biurai dar yra gana retas dalykas. Tačiau į inovacijas labiau linkusių įmonių vadovai jau renkasi pažangiausius sprendimus“, – sako biuro baldų projektavimu ir gamyba užsiimančios įmonių grupės „Ergolain“ Dizaino skyriaus vadovė Vaida Kandratavičiūtė.
„Ergolain“ pristato visus keturis biurų evoliucijos etapus ir juos įamžinančius serialus bei kino filmus, kurie geriausiai iliustruoja įvykusius pokyčius.
I etapas – tradiciniai biurai
Pirmojo etapo biurai pasižymėjo didelėmis erdvėmis, talpinančiomis net po keliasdešimt darbuotojų. Šiuose biuruose darbuotojai neturi atskirų erdvių, jų darbo vietos standartizuotos, nėra jokio individualumo. Skirtis tarp darbuotojų ir vadovų yra labai aiški: vadovai sėdi atskirai, darbuotojai – bendroje patalpoje. Kiekvienas darbuotojas atlieka griežtai jam priskirtą funkciją, laikydamasis aiškių taisyklių.
Pirmąjį biurų evoliucijos etapą puikiai įkūnija serialas „Reklamos vilkai“ („Mad Men“) ir filmas „Volstryto vilkas“ („Wolf of Wallstreet“). Čia galima pamatyti dideles patalpas, kuriose sustatyti keliolika ar keliasdešimt vienodų standartinių stalų su vienodomis kėdėmis. Darbo vieta ir namai neturi jokių panašumų, ergonomiškumui neskiriama jokio dėmesio.
II etapas – „kubai“
Prisiminkite filmo „Matrica“ pradžią, kuomet Neo bėga iš savo darbovietės. Biuras, kurį matome šioje scenoje, puikiai atspindi „antros kartos“ biurą. Antrajame biuro evoliucijos etape imta tikėti, kad darbuotojas dirbs produktyviau ir geriau jausis, kai bus vienas. Todėl kiekvienam darbuotojui įrengtos atskiros mažos darbo erdvės, vadinamieji „kubai“, kuriuos vieną nuo kito skyrė pertvaros.
„Kubą“ darbuotojas galėjo minimaliai pertvarkyti pagal savo skonį, tačiau įrengiamas jis vis tiek buvo standartiškai, o maža jo erdvė pertvarkymo galimybes ribojo. Griežtos taisyklės ir darbuotojų ir vadovų atskyrimas išliko. Viena vertus, „kubai“ suteikia privatumo, antra vertus, sukuria klaustrofobijos ir atskirties pojūtį. Dėl ribotų progų pabendrauti su kolegomis darbuotojas tokiame biure, kaip ir Neo personažas filme, gali lengvai pasijausti atsiskyrėliu“, – sako V. Kandratavičiūtė.
III etapas – atviros erdvės
Įgyvendinti „trečios kartos“ darbo erdvės projektus nutarta nusprendus, kad daruotojai turi būti skatinami bendrauti ir dalintis idėjomis. Taip biuruose sukurtos bendros darbo erdvės, kurias dalinasi keli-keliolika darbuotojų. Griežtų taisyklių darbo vietoje buvo atsisakyta, kaip vertybė iškelta kūrybiškumas ir komandinis darbas. Biuruose vis svarbesnė tapo orientacija į rezultatą, atsisakyta aiškios hierarchijos ir darbuotojo-vadovo skirties. Trečiąjį biurų evoliucijos etapą galima atpažinti seriale „Biuras“ („The Office“).
„Buvo manoma, kad daugiau bendrauti leidžiančios sąlygos padės pasiekti geresnių rezultatų. Tame buvo tiesos, tačiau atvirų erdvių biurai turėjo ir savo minusų – uždaresniems žmonėms juose buvo sunku, triukšme visiems būdavo nelengva susikaupti, be to, galimybės pritaikyti darbo vietą prie savęs, kai ją turi dalintis su būriu kitų bendradarbių, vėl tapo itin ribotomis“, – teigia „Ergolain“ Dizaino skyriaus vadovė.
IV etapas – ergonomika ir individualumas
Dabar daugelis įmonių, sekdamos tokiomis inovatorėmis kaip „Facebook“ ar „Google“, žengia į naują raidos etapą. Šiame etape laikomasi požiūrio, kad uždaros ir atviros erdvės turi būti derinamos: svarbiausia, kad darbuotojas dirbtų aplinkoje, kuri jam patinka. Tai iliustruoja filmas „Socialinis tinklas“ („Social network“), kuriame vaizduojamas atviras, modernus „Facebook“ kompanijos biuras.
Įmonės, įsirengiančios „ketvirtos kartos“ biurus, tiki, kad geriausiai darbuotojas dirbs, kai pats pasirinks darbo vietą bei jos aplinką ir pritaikys ją pagal save. Jei jam priimtinas atvirumas, jis dirbs atviresnėje darbo vietoje, jei nori dirbti atskirai ar iš namų, gali rinktis ir tokį variantą. Itin didelis dėmesys skiriamas ergonomikai – kad darbuotojas savo darbo vietą galėtų personalizuoti ir jaustųsi joje kuo patogiau.
„Ketvirtos kartos“ biuras nebėra beveidė, standartinė erdvė: jis primena namus. Kaip namai atspindi žmogaus charakterį, taip šie biurai atspindi įmonės ir/arba prekės ženklo pagrindines savybes, vertybes, tapdami visų šių dalykų tąsa. Interjeras, išplanavimas, darbo kultūra – visai tai siunčia tam tikrą žinią tiek darbuotojui, tiek visuomenei. Baldų ar sienų spalvos ir paveikslų parinkimui biure tenka didelis dėmesys, kadangi tikima, kad nuo to iš dalies priklauso įmonės sėkmė“, – sako V. Kandratavičiūtė.
