Kol šalies biudžete vis dar žiojėja 2,6 mlrd. litų skylė ir vis dar nėra surastas reikiamas lopas, šalies ekspertai siūlo apkarpyti išlaidas ir taip sutaupyti 4 mlrd. litų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidento Remigijaus Šimašiaus teigimu, šiuo metu be visų blogų naujienų yra ir viena gera. „Atėjo proga po aštuonerių metų pertraukos rimtai pažiūrėti į labai smarkiai išaugintas valstybės išlaidas ir pasiekti daugiau ar mažiau priimtiną variantą. Panaikinus mokestines lengvatas būtų galima sutaupyti daugiau nei 1 mlrd. litų, tačiau iš esmės tai padaryti galima mažinant išlaidas“, - ekspertų diskusijoje kalbėjo R.Šimašius.
Tai, kad valstybės valdymo išlaidų mažinimas ir nebūtinų valstybės biudžeto programų atsisakymas būtų racionalus sprendimas, sutarė visi diskusijos dalyviai, tačiau nuomonės kirtosi dėl mokesčių politikos.
Ne vėliau kaip nuo 2009 metų sausio 1 dienos Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai siūlo naikinti mokestines lengvatas - tiek visas PVM lengvatas ir PVM kompensacijas šildymui ir karštam vandeniui, paliekant su PVM nesusietą kompensavimą už šildymą socialiai remtiniems asmenims.
Taip pat siūloma nuo kitų metų naikinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatas palūkanoms už naujai paimtą kreditą gyvenamajam būstui, o nuo 2010 metų - ir palūkanoms anksčiau paimtiems kreditams. Diskusijoje dalyvavusio Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktoriaus Raimondo Kuodžio teigimu, ši lengvata turėjo didesnę naudą, kai gyventojų pajamų mokestis siekė 33 proc., o jam sumažėjus iki 24 proc. gyventojai atitinkamai mažiau susigrąžina ir mokesčio permokos. Jeigu šis mokestis dar bus mažinamas, tai neteks prasmės ir pati lengvata.
LLRI ekspertai nuo kitų metų siūlo mažinti gyventojų pajamų mokestį bent iki 20 proc., o metams įpusėjus nuleisti tarifą dar - iki 11 procentų. Jų teigimu, tai yra ypač svarbu ekonominių sunkumų metu ir gali padėti išgyventi daliai verslų, į kuriuos net pati valdžia deda didelius lūkesčius išvedant šalį iš ekonominės krizės. Pridėtinės vertės ir pelno mokesčio tarifų siūloma nedidinti.
Nors dauguma diskusijoje dalyvavusių ekspertų pritarė dabartiniams ketinimams suvienodinti mokesčius, R.Kuodžio teigimu, mokesčių suvienodinimas yra tik reklaminis triukas, kad visuomenė galvotų, jog visi vienodai mokės. „Ekonomikos teorija siūlo visai ką kitą - pridėtines vertės mokestis turi būti didesnis nei pelno mokestis, nes vartojimas yra didesnė blogybė nei noras investuoti“, - teigė jis. Pasak jo, politikai net nežino, koks yra išlaidų efektyvumas. „Neteko iš jų girdėti tokios sąvokos, kaip perteklinė mokesčių našta arba ribinė viešųjų lėšų kaina, nes nėra net vertinimų, kiek mums kainuoja papildomas litas. Įvertinus lėšų kainą išlaidų prioritetai atsirastų savaime ir pinigai būtų skiriami ten, kur būtų didžiausia jų grąža. Kai to nėra, vyksta aklas klaidžiojimas, kurį biurokratai net sugeba pateisinti“, - sako ekonomistas.
SEB banko vyriausiojo analitiko Nerijaus Udrėno teigimu, būtų racionalu kas ketvirtį peržiūrėti stambias išlaidas ir spręsti, ar numatyti projektai yra reikalingi. „Kaip ir įmonėse, turėtų būti peržiūrima: būtini investuoti projektai, infrastruktūriniai projektai ir geri turėti projektai. Pagal šiuos kriterijus būtų galima ir valstybinę investicijų programą gana radikaliai karpyti“, - dėstė analitikas.
Jolita Žvirblytė
