Prasidedanti rudens sesija Seime verčia nekantriai laukti aibės visai valstybei svarbių valdančiųjų sprendimų – galutinės išvados dėl Visagino atominės elektrinės projekto, mokesčių sistemos pokyčių, sprendimo dėl pensijų kaupimo pokyčių ir daugybės kitų, kiekvieną mūsų tiesiogiai paveiksiančių atomazgų.
Retrospektyviai apžvelgiant Vyriausybės veiklos metus, kai kurių sprendimų vargu ar iš viso verta tikėtis, bet rudens iššūkius pradėkime nuo biudžeto, kuris pirmą kartą per 5 metus leis didinti išlaidas ir turės įtakos geidžiamiausios Europos valiutos keliui į mūsų pinigines.
Remiantis 3,4 proc. BVP augimo prognoze, planuojama, kad 2014 metų biudžetas, įskaičiavus Europos Sąjungos paramą ir kitas įplaukas, sudarys 29,7 mlrd. litų. Žadama, kad dydžiu trigubai mažesnio už Harvardo universiteto biudžetą Lietuvos asignavimų pyrago net 332 mln. litų gabalas bus atriektas savivaldybėms.
Skirtingais vertinimais, kitąmet Vyriausybė disponuos nuo 700 mln. iki 1,2 mlrd. litų didesnėmis pajamomis, tačiau tikimasi, kad papildomos išlaidos neleis viršyti fiskalinės drausmės normatyvų, o biudžeto deficitas kitąmet bus visu procentu mažesnis ir sieks 1,9 proc.
Grėsmės eurui nekelia
Vienas pagrindinių Lietuvos ekonominių tikslų artėjančiais metais – įsivesti bendrą Senojo žemyno valiutą – eurą. Šio tikslo svarbą didina ir tai, kad prie eurą jau turinčios Estijos nuo 2014-ųjų prisijungia kaimynė Latvija. Siekdami neprisikaišioti pagalių į ratus lenktynėse dėl investicijų, Vyriausybės atstovai privalės laikytis griežtų biudžeto deficito normatyvų.
„Swedbank“ vyriausiojo analitiko Nerijaus Mačiulio manymu, 2014 metų biudžetas neturėtų tapti kliūtimi įsivesti bendrą Europos valiutą.
„Jei būtų padidinamas biudžeto deficitas, sulauktume neigiamos reakcijos iš Europos Komisijos, o kvietimo į euro zoną tikrai negautume. Šioje situacijoje deficitas sumažėja visu procentu iki 1,9 proc. BVP – tiek, kiek reikalauja fiskalinės drausmės įstatymas“, – aiškino ekonomistas ir pridūrė, kad kol kas nepanašu, jog Vyriausybė ketintų didinti deficitą, o įsipareigojimai yra vykdomi.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė, kad ją nustebino lėšų didinimas. Pašnekovės teigimu, biudžetas auga, tačiau išlaidos vėl didėja greičiau nei pajamos.
„Jei vertintume išlaidų didėjimą, pagal pajamų dalį jau būtų galima mažinti PVM tarifą nuo 21 proc. iki 20 proc., nes ekonomikos augimas ir didėjančios biudžeto pajamos jau leidžia sumažini šį tarifą, kurio didinimas turėjo būti laikinas“, – pasakojo K. Leontjeva.
Pašnekovė pridūrė, kad Vyriausybė, užuot gerinusi visų Lietuvos šeimų padėtį mažesniais mokesčiais, renkasi nepamatuotą išlaidų didinimą.
Investuojama į biudžetininkų algas
Pastaroji finansų krizė, lėmusi dviženklį šalies ekonomikos nuosmukį, kirto per piniginę kiekvienam šalies gyventojui – biudžetinių įstaigų darbuotojai ne išimtis. Vis dėlto esminis skirtumas tarp viešajame ir privačiame sektoriuje dirbančių asmenų yra tai, kad pastarieji negali reikalauti, jog atlyginimai būtų sugrąžinti į prieš krizę buvusį lygį, mat verslininkai linkę pasikliauti rinkos tendencijomis.
Tačiau rinkos dėsniai negalioja viešojo sektoriaus darbuotojams. Ne vieną gyventoją žema paslaugų kokybę stebinančių biudžetinių įstaigų bei teisėsaugos institucijų darbuotojų atlyginimo didinimui kitąmet planuojama atrėžti ketvirtį milijardo litų – tokios sumos pakaktų daugiau nei 13 tūkst. vidutinio dydžio butų renovacijai, 100 proc. padengiant visas išlaidas.
N. Mačiulio pasiteiravus, ar tikslinga pirmas papildomas lėšas per penkerius metus skirti atlyginimams, šis atsakė, kad tai kiekvienos Vyriausybės pasirinkimas. „Yra tam tikras įpareigojimas iš dalies atkurti prarastas valstybės tarnautojų pajamas. Kita vertus, investicijos visuomet yra tokia sritis, kad padidinus išlaidas pasekmės jaučiamos ne vienerius metus, pavyzdžiui, gerinama infrastruktūra ne vieneriems metams pagerina verslo sąlygas“, – pasakojo N. Mačiulis.
Pašnekovas pridūrė, kad kiekviena valdžia balansuoja ties socialinių reikalų skatinimu ir ilgalaikio augimu ar ekonomikos efektyvinimu. „Šiuo atveju panašu, kad vienintelis prioritetas – didinti valstybės tarnautojų atlygį ir tikėtis ekonomikos augimo bei gerovės“, – sakė ekonomistas.
LLRI atstovė teigė mananti, kad viešojo sektoriaus lėšos iš principo negali atsipirkti, nes dažniausiai įsigyjamas ilgalaikis turtas. „Net investicinės programos būna skirtos pastatų statybai, technikos įsigijimui ir atnaujinimui. Taip, įsigyjamas ilgalaikis turtas, bet jis neneša pelno“, – pasakojo K. Leontjeva.
Vėl skolinasi augimo metu
Prieš metus vykusioje Seimo rinkimų kampanijoje nė vienai partijai netrūko aršių lozungų dėl nuolatos augančios valstybės skolos. Buvo žadama mažinti valstybės įsiskolinimus, tačiau socialdemokratų vedama Vyriausybė renkasi skolos gilinimo kelią, nors valstybės biudžetas ir yra pilnesnis.
Savaitraščio „Ekonomika.lt“ kalbinti ekspertai teigė, kad iš planuojamos pasiskolinti 11 mlrd. litų sumos 2 mlrd. litų yra nauja skola, kurios negalima laikyti senų įsiskolinimų padengimu.
Kam bus skiriama dvejų metų Vilniaus miesto biudžetui prilygstanti skola, kol kas nėra aišku, tačiau įdomu, kad skolos našta ir toliau didinama, nors, anot K. Leontjevos, biudžeto įplaukos auga kone 1,2 mlrd. litų.
„Matome, kad ekonomika vėl ėmė augti, mokesčių pajamos didėja, tačiau vis tiek valdžia nesugeba susitvarkyti su išlaidų politika ir, vos tik atsiranda papildomos biudžeto pajamos, skubama jas pravalgyti bei pasiskolinti dar daugiau“, – aiškino ekspertė.
K. Leonjevos teigimu, LLRI ekspertai suskaičiavo, kad skolos palūkanų apmokėjimas trijų asmenų šeimai per metus atsieina tiek pat, kiek vidutinio dydžio būsto šildymas šaltuoju metu periodu.
„Swedbank“ ekonomistas pasakojo, kad skolinimosi poreikis atsiranda dėl beveik 2 proc. sieksiančio viešojo sektoriaus deficito, kuriam padengti ir bus skiriami 2 mlrd. litų. „Padėtis finansų rinkose įtempta kaip 2008 metais, pasiskolinti neturėtų būtų labai sunku ar ypač brangu“, – pasakojo N. Mačiulis.
Užsitęsusi blokada gali pakenkti
Visos kitų metų pajamos planuojamos atsižvelgiant į Finansų ministerijos prognozę, kad kitąmet šalies ekonomika ūgtels 3,4 proc., tačiau padėtis dėl lietuviškų prekių importo apribojimų Rusijoje bei galbūt mažėsiančio JAV augimo gali šias prognozes pakoreguoti.
N. Mačiulio teigimu, Rusijos blokada gali paveikti Lietuvos ekonomikos augimo perspektyvas, ypač jei ji tęsis daugiau nei vieną mėnesį, tačiau valstybės finansams tai turi nedidelę įtaką, nes eksportas negeneruoja mokesčių.
„Poveikis viešiesiems finansams atsirastų tik tada, jei būtų pradėti atleisti darbuotojai. Blokadai reikėtų tęstis iki metų pabaigos ir, ko gero, tikrinami turėtų būti ir kiti produktai, ne tik pienas“, – aiškino ekonomistas. Vis dėlto pašnekovas pridūrė, kad toks scenarijus yra mažai tikėtinas, nes Rusija yra pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė ir ilgai negalės taikyti tokių šiurkščių importo apribojimų ES valstybei.
Savivaldybės tikėsis daugiau
Finansų ministras Rimantas Šadžius tikino, kad didesnis pareigų skaičius savivaldybių administracijoms suteiks joms papildomos atsakomybės ir savarankiškumo, tačiau Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktoriaus pavaduotojas bei patarėjas savivaldybių finansų ir ekonomikos klausimais Rimantas Čapas tikino, kad bus siekiama daugiau.
„Kol kas oficialios pozicijos LSA dar nėra pateikusi, tačiau nujaučiu, kad bus siekiama sugrąžinti iki 2011 metų buvusią situaciją, kai nacionalinis biudžetas su savivaldybės iždu dalydavosi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) prieaugiu“, – savaitraščiui teigė LSA atstovas.
Paklaustas, ar savivaldybės sugebės susidoroti su papildoma atsakomybe, R. Čepas tikino, kad vietinės valdžios institucijos yra pasiruošusios naujiems krūviams.
„Visi pajėgumai yra ir susidoroti su krūviu sugebėsime“, – leidiniui tvirtino pašnekovas.
