Šių metų pabaigoje Biržų pilyje bus baigtas įgyvendinti ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamas projektas, kurio metu atstatytas pilies arsenalas, pagerintos darbo salygos pilies rūmuose. Kaip sakė Biržų pilyje įsikūrusio muziejaus „Sėla“ direktorius Gintaras Butkevičius, naujame pastate bus įkurdintos ne tik naujos istorinės ekspozicijos, bet ir vystoma inovatyvi edukacinė bei mokslinė veikla.
Geriausiai išsilaikiusi Rytų Europoje
Biržų pilies kompleksas – viena iš dviejų Lietuvos bastioninio tipo tvirtovių (taip pat yra Klaipėdos tvirtovė) ir yra geriausiai išsilaikiusi tokio tipo tvirtovė šiaurinėje Rytų Europos dalyje. Pilis pradėta statyti apie 1586 metais Kristupo Mikalojaus Radvilos Perkūno iniciatyva pagal italų bastioninių pilių planą. 1704 metais švedų kariuomenė užėmė tvirtovę ir, pasitraukdama, rūmus bei kitus tvirtovės pastatus išsprogdino.
Biržų pilies reprezentaciniai rūmai buvo atstatyti 1978-1988 metais, juose 1988-aisiais įsikūrė Biržų viešoji biblioteka, o 1989-aisiais - Biržų krašto muziejus „Sėla“. 2001 metais buvo atstatytos dvi parakinės ir tiltas. Įgyvendinant ES lėšomis finansuojamą projektą „Biržų pilies komplekso rūmų sutvarkymo, arsenalo pastato atstatymo ir pritaikymo turizmo ir kitiems viešiesiems poreikiams“, 2012 metais iškilo arsenalo pastatas, o šiais metais baigus vidaus apdailos darbus, metų pabaigoje, bus sumontuoti ekspoziciniai baldai, laboratorijos, saugyklų bei konferencijų salės įranga.
Rekonstruota pagal istorikų tyrimus
Kaip sakė Biržų pilyje įsikūrusio muziejaus „Sėla“ direktorius Gintaras Butkevičius, tvirtovės arsenalo, kurio buvo likę tik pamatai, atkūrimas buvo sudėtingas. Tikslių planų, brėžinių, kaip atrodė pastatas, nebuvo, tad remtasi archeologinių tyrimų išvadomis, istorikų analizuotų išlikusių rašytinių šaltinių (užsakovų susirašinėjimas su statytojais) duomenimis, XVII a. tokio pobūdžio statinių analogais.
Anksčiau, kai pilis buvo naudota pagal paskirtį, arsenale buvo saugomi ir remontuojami pabūklai, ginklai. Atstatytame arsenale bus stengiamasi vienaip ar kitaip atspindėti buvusio pastato funkcijas. Pirmame pastato aukšte bus sukurtos XVI-XVIII a. karybos bei senosios kalvystės ekspozicijos (įrengta kalvė), veiks šiomis temomis edukacinės programos mokiniams ir suaugusiems.
Dalis antrojo aukšto bus skirta muziejininkų „virtuvei“. Čia ketinama įrengti laboratoriją, kurioje bus atliekami archeologinių radinių bei kitų į muziejų patenkančių eksponatų prevencinės priežiūros, konservavimo darbai. „Vien atlikdami arsenalo archeologinius tyrimus suradome nemažai įvairių radinių – patrankų sviedinių, iečių antgalių, arbaleto strėlių antgalių, kitų karybą iliustruojančių daiktų, taip pat koklių, buities reikmenų. O kiek jų dar likę tvirtovės teritorijoje, kurioje tyrimai daryti tik tose vietose, kur tiestos komunikacijos! Į muziejų taip pat pakliūna ir mieste bei visame Biržų rajone vykdomų archeologinių kasinėjimų radiniai“, - sako Biržų muziejaus vadovas.
Arsenalo antrame aukšte taip pat įrengta 170 žmonių talpinanti konferencijų salė, kuri bus viena didžiausių Biržuose. Trečiame pastato aukšte bus atviros muziejaus saugyklos, darbo kabinetai muziejininkams. Įgyvendinant projektą taip pat pagerintos ir darbo tvirtovės rūmų pastate sąlygos – pakeisti pirmojo ir antrojo aukšto langai, apšiltintos langų nišos. Pasak G. Butkevičiaus, tokiu būdu buvo pagerintos pilies rūmuose įsikūrusių įstaigų - muziejaus ir viešosios bibliotekos - darbuotojų darbo sąlygos, taip pat jaukesnės ir šiltesnės pasitinka lankytojus ekspozicinės salės, bibliotekos skaityklos.
ES parama kultūros paminklams
Projektas „Biržų pilies komplekso rūmų sutvarkymo, arsenalo pastato atstatymo ir pritaikymo turizmo ir kitiems viešiesiems poreikiams“ įgyvendinamas pagal Ūkio ministerijos administruojamą ES lėšomis finansuojamą priemonę „Viešųjų nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų kompleksiškas pritaikymas turizmo reikmėms“. Pagal šią priemonę 2007-2013 metais ES finansinė parama skirta 64 projektams, 25 iš jų jau baigti įgyvendinti. Bendra projektų vertė siekia 278,5 mln. litų, iš jų 251,5 mln. litų - ES struktūrinių fondų lėšos. Kaip sakė Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Turizmo politikos skyriaus vedėja Laura Paulauskienė, Lietuvos turizmo plėtros prioritetinės kryptys yra kultūrinis turizmas, aktyvaus poilsio turizmas, dalykinis (konferencijų) turizmas ir sveikatos turizmas. Dvarai, pilys, kiti architektūros paminklai yra ne tik svarbi mūsų kultūros paveldo dalis, bet ir apima visas prioritetines turizmo kryptis.
„Kultūros paminklams skiriamas ypač didelis dėmesys, siekiant plėtoti ir tinkamai pristatyti turizmo produktus. Daug dvarų dėl didelio investicijų poreikio panaudojami tik iš dalies, dažnai bloga jų būklė, netvarkinga aplinka ar akivaizdus veiklos juose trūkumas yra gausesnio jų lankymo kliūtis, o neprižiūrimi jie vis labiau praranda savo vertę. Kultūrinis turizmas suteikia galimybę atgaivinti ir išlaikyti šiuos paveldo objektus, todėl juos siekiama pritaikyti lankytojams, sukurti reikiamą aplinkos ir eksponavimo infrastruktūrą dvaruose, juose turi būti teikiamos turizmo paslaugos ir geriau tenkinami keliautojų poreikiai“, - sako L. Paulauskienė.
Valdas Bitininkas
http://www.ukmin.lt/web/lt/es_parama
Užsakymo nr. 3869
