Birštono savivaldybė, kartu su Šiaulių miesto ir Utenos rajono savivaldybėmis prieš beveik dešimt metų buvo pirmosios šalyje, kurios pagal Aplinkos ministerijos pilotinio projekto idėją įgyvendino kvartalinės renovacijos projektus. Kaip pasakoja ilgus metus administracijoje su renovacijos projektais dirbęs dabartinis Birštono savivaldybės vicemeras Edvardas Citvaras, pagal šią programą Birštone tvarkomi trys kvartalai. Centrinėje miesto dalyje iš 24 daugiabučių – 22 jau yra renovuoti, paskutiniams likusiems dvejiems namams šiuo metu yra vykdomi paruošiamieji atnaujinimo proceso darbai po kurių prasidės rangos darbai.
Be daugiabučių, šiame kvartale buvo sutvarkyti viešieji pastatai – gimnazija, darželis. Prieš įgyvendinant pastatų atnaujinimo darbus, buvo sutvarkyta požeminė inžinerinė infrastruktūra – vandentiekio ir šilumos trasos, pakeistos požeminės komunikacijos. Savivaldybė savo ruoštu skatindama daugiabučių namų renovaciją prisideda prie aplinkos tvarkymo: pėsčiųjų ir dviračių takų įrengimą, automobilių aikštelių praplėtimą ir teritorijos apšvietimą.
„Automobilių aikštelės plečiamos ne žaliųjų erdvių sąskaita. Stengiamės padidinti stovėjimo vietas kitomis priemonėmis, pvz., ažūrinėmis trinkelėmis, sodiname želdinius. Daugiabučių kvartalinės renovacijos projektai yra laikomi gerosios patirties pavyzdžiu, kuriuo domisi tiek kitų savivaldybių kolegos, tiek žiniasklaida“, – pasakoja E. Citvaras.
Svarbiausia – bendrauti su gyventojais
Pasak specialisto, vienas didžiausių iššūkių buvo tai, kad didelės ir reikiamos patirties šioje srityje nei viena šalies savivaldybė neturėjo, todėl daug ką teko daryti pirmą kartą. Pradžioje reikėjo pasidaryti paruošiamuosius darbus – sutvarkyti vidines komunikacijas, inžinerinius tinklus.
„Tai nėra privaloma, bet jeigu norima pasiekti optimalaus rezultato, tuomet patartina sutvarkyti vidines komunikacijas, inžinerinius tinklus prieš imantis pastatų renovacijos, kitaip energinis efektyvumas nebus pasiektas toks, koks galėtų būti“, – pastebi E. Citvaras.
Kitas didžiulis iššūkis – susitarti su gyventojais. Pašnekovas pasakoja, kad 2015 m. pradėjus pilotinio projekto darbus, tekdavo vos ne kiekvieną vakarą organizuoti susirinkimus su daugiabučių namų gyventojais, iki vėlaus vakaro vasarą diskutuoti, aiškinti apie renovacijos naudą.
„Reikia su gyventojais kalbėtis, ne raštais, bet gyvai, paprasta kalba: kas bus daroma, kodėl tai svarbu ir kur jiems nauda. Mes vasaros vakarais kartais ir po tris daugiabučius susirinkimus turėdavome iki vėlaus vakaro. Tai užtrunka, bet negalima gyventojų palikti nežinioje. Kai jie pamato, kaip kaimynai gyvena sutvarkytame name, požiūris pasikeičia, tampa lengviau, bet pradžioje reikėjo daug pastangų įdėti“, – prisimena E. Citvaras.
Unikali architektūra ir sprendimai
Birštono miestas yra kurortas. Nemažai čia esančių daugiabučių yra nestandartiniai, unikalūs savo fasadais, yra medinių, kultūros paveldui priskirtų pastatų. Todėl, pasak E. Citvaro, rengiant planus ir dirbant rangovams, buvo nemažai iššūkių, kaip susitvarkyti su tokiais nestandartiniais sprendimais.
„Daugiabučiai čia nėra kaip dėžutės, kur apklijavai išorės sienas apšiltinimo medžiagomis, plokštėmis ir darbas baigtas. Reikėjo pasistengti, spręsti, kaip dirbti, kaip tvarkytis su mediniais, kultūros paveldo pastatais. Didžioji dauguma pastatų yra Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje, todėl atnaujinimo sprendimai ir jų derinimas yra sudėtingesnis. Tačiau bendromis jėgomis susitvarkėme – teigia E. Citvaras.
Birštone iš viso yra 75 daugiabučių, iš jų renovuoti 45, šiuo metu renovuojami 4, šiuo metu vyksta paruošiamieji atnaujinimo proceso darbai 5 daugiabučiuose namuose. Pagal finansavimo galimybes ir paramą skiriamą daugiabučių namų atnaujinimui, planuojama atnaujinti visus daugiabučius namus.
Straipsnio autorė: Kotryna Grušauskaitė