Paslaugų centrų skaičius per metus išaugo 12 proc. – pernai Lietuvoje atidaryti 7 nauji paslaugų centrai ir šiuo metu šalyje veikia apie pusšimtis šio tipo organizacijų. Vidutiniame paslaugų centre Lietuvoje dirba 275 žmonės.
Daugiausia Lietuvoje yra įsikūrusių Jungtinių Amerikos Valstijų ir Danijos bendrovių paslaugų centrų – po 9 – bei Norvegijos bendrovių – 7. Iš viso Šiaurės šalių (Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos) bendrovių paslaugų centrai sudaro daugiau nei pusę visų šalyje esančių paslaugų centrų – net 26, informuoja tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“.
„Lietuvoje užaugęs paslaugų centų klasteris tampa svarbia Lietuvos ateities ekonomikos dalimi. Norėdami pereiti į aukštesnę lygą, turėsime padėti pritraukti daugiau aukščiausios kompetencijos reikalaujančių funkcijų bei sekti Dublino bei Prahos pėdomis ir tapti traukos centru aplinkinių šalių piliečiams, kurie norėtų važiuoti dirbti į Vilnių“, – sako „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas.
Agentūros teigimu reikia sukurti kvalifikuotų darbuotojų pasiūlą – orientuoti švietimo sistemą pagal verslo poreikius, sukurti talentus į Lietuvą pritraukti siekiančią instituciją bei išplėsti verslo skrydžių geografiją iš ir į Lietuvą.
Paslaugų centrų plėtrai reikalingi darbuotojai ir ne vien IT
Nors paslaugų sektoriuje dominuoja IT sektorius, ne tik šie specialistai yra vertinami. Galimybes įsidarbinti ir gauti didesniu atlyginimus turi finansų, žmogiškųjų išteklių valdymo, klientų aptarnavimo, analizės, rinkodaros inžinerinių paslaugų sferose dirbantieji. Taip pat apie naujas galimybes teisininkams užsimena Lietuvos pramoninkų konfederacijos Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius Aleksandras Izgorodinas.
„Dabar „Investuok Lietuvoje“ pradeda vystyti naują krypti, stambių užsienio teisinių kontorų atvedimą į Lietuvą, kurios įkurtų čia padalinius ir kuruotų kurį nors regioną ar sferą. Lietuvoje yra labai didelė teisininkų pasiūla“, – sako pašnekovas.
M. Katinas prideda, kad 87 proc. Lietuvoje veikiančių paslaugų centrų yra daugiafunkciniai, o 42 proc. jų atliekamos bent 5 skirtingų tipų operacijos.
„Pastaraisiais metais daugiau užklausų sulaukiame iš vis platesnio spektro įmonių. Be tradiciškai aktyvių finansų ir draudimo industrijos bei IT paslaugų įmonių, aktyviai dirbame stengdamiesi pritraukti biotechnologijų, farmacijos, teisinių paslaugų, inžinerijos ir gamybos sektoriaus įmones Lietuvoje centralizuoti vidinius procesus“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas įsitikinęs, paslaugų centrus, kurie kuria ekonominę vertę ir moka žmonėms didesnius atlyginimus, bus įmanoma išlaikyti tik tuomet, jei bus kam juose dirbti.
„Jei bus žmonių, kurie sugeba tas paslaugas teikti, tuomet ilgą laiką tikėtina, kad paslaugų centrai plėsis. Tačiau jei pasieksime tą lygį, kai nebebus kam dirbti, kvalifikacija nebetenkins arba darbo užmokestis per daug išaugs, tuomet investuotojai ieškosis kitų šalių. Paslaugų centrai gana mobilūs, tad net ir tie, kurie jau čia įsikūrę gali išeiti“, – komentuoja Ž. Šilėnas.
Dėl šios priežasties tiek universitetai, tiek perkvalifikavimo paslaugas teikiančios valdiškos įstaigos bei Darbo birža turėtų atsižvelgti, kokios kompetencijos darbuotojų trūksta.
M. Katino teigimu, tenkinant darbo rinkos poreikius, valstybės finansavimas IT studijoms šiemet padidintas 50 proc., o tai reiškia, kad aukštosios mokyklos parengs daugiau aukštos kvalifikacijos IT profesionalų. Visgi tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek „Infobalt“ yra sakiusi, kad reikia ruošti dar daugiau specialistų. Tai padėtų augti ne tik paslaugų centrams, bet ir informacinių technologijų bendrovėms.
Tačiau be to, svarbus ir užsienio kalbų mokėjimas. Vien mokėti anglų kalbą gali nepakakti, turint omenyje, kad didžiausią susidomėjimą Lietuva rodo Skandinavijos įmonės ar kitos didelės tarptautinės kompanijos, aptarnaujančios daugybę skirtingų šalių, teigia pašnekovas.
„Užsienio kalbų kompetencijos yra vienas iš esminių faktorių, į kuriuos atsižvelgdami investuotojai renkasi lokaciją savo paslaugų centrui. Pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo universitete startavo Skandinavijos šalių kultūros ir kalbos bakalauro programa, į kurią šiemet priimta apie pusšimtis studentų. Šių metų pirmakursiai galės mokytis švedų ir norvegų kalbų. Maža to, pradėta ir gretutinė Skandinavijos šalių kultūros ir kalbos programa, pagal kurią studijuoja ir visų kitų universiteto programų studentai. Tai leis pagrindines skandinavų kalbų ir kultūrų studijų kompetencijas įgyti ir informatikos, ir ekonomikos, ir dar kelių dešimčių programų studentams.
Tokios iniciatyvos, universitetų bandymai atliepti rinkos poreikius padeda pritraukti užsienio bendrovių paslaugų centrus ir palengvina universitetų absolventams darbo su konkurencingu atlyginimu paieškas“, – mano M. Katinas.
Tuo tarpu A. Izgorodinas įsitikinęs, kad norint neprarasti paslaugų centrų reikia įgyvendinti tris žingsnius. Pirmasis jau įvykdytas, t.y. naujasis Darbo kodeksas. Antruoju reikia tobulinti švietimo sistemą, skatinti žmonių persiorientavimą iš socialinių į technologinius mokslus. Iš dalies tai vyks ir natūraliai, nes patys gyventojai matys, kad į Lietuvą įžengia vis daugiau kitokių darbuotojų ieškančių įmonių. Pašnekovas prideda, kad kvalifikuotos darbo jėgos trūksta visur, tokia pati problema ir Lenkijoje, ir Danijoje.
„Trečias dalykas – lengvesnės darbo jėgos importo sąlygos. Importuoti reikia ne pigesnę ne darbo jėgą, bet iš Skandinavijos. Tarkime ateina paslaugų centras ir jie dalį darbuotojų, kurie turi patirtį, parsiveža su savimi į Lietuvą. Tai nėra paprasta, nes egzistuoja pakankamai griežtos taisyklės. Estijoje ir Lenkijoje, tai užima mažiau laiko“, – sako jis.
Iš paslaugų centrų laimi ir kiti sektoriai
Paslaugų centrams plečiantis Lietuvoje, šalis įgauna pasitikėjimą ir taip traukia kitas užsienio įmones. A. Izgorodino teigimu, ateinantys paslaugų centrai yra vidutinės arba didelės kompanijos, tad jų atėjimas ir politiškai, ir ekonomiškai svarbus. Be visa to, vėliau tokios įmonės perkelia ir gamybą.
„Yra labai daug pavyzdžių pasaulyje, kai iš pradžių į valstybę ateina paslaugų centras ir daro paprastesnes operacijas, o jei tai pasiseka, jie perkelia ir gamybą. Tad Lietuvai tai gera naujiena. Tikime, kad bent kelios kompanijos po kelių metų perkels gamybą į Lietuvą. Tokios kompanijos tam tikra prasme priverčia žaisti valdžią pagal jų norus. Ir tai gerai, nes priverčia Vyriausybę gerinti verslui sąlygas arba bent jau jų nebloginti“, – mano A. Izgorodinas.
Be visa to, paslaugų centruose patobulėję lietuviai įgyja specifines kompetencijas, o tuomet grįžta su didesniu žinių bagažu į lietuviško kapitalo įmones arba kuria savo verslą.
„Dalis paslaugų centrų darbuotojų vėliau su šiomis žiniomis išeina į vietos įmones ir padeda joms augti, o kiti įkuria savo verslus, startuolius. Taigi paslaugų centrų teikiama nauda šalies ekonomikai ir darbo rinkai yra visokeriopa“, – užtikrintas M. Katinas. Ar regionai pajus naudą?
Paslaugų centrai renkasi didžiuosius Lietuvos miestus, pirmiausia Vilnių. Anot analitiko Ž. Šilėno tai yra natūralu, kadangi ten daugiau žmonių, galimybių kažką pasamdyti, didesnis žmonių mobilumas.
„Suprantu, kad kai kurie norėtų, kad tie centrai stovėtų miesteliuose, bet taip nebus. Visame pasaulyje jie telkiasi didžiuosiuose miestuose. Labiau tikėtina, kad žmonės patys kelsis į centrus nei fabrikai bus pervežami į regionus“, – sako ekonomistas.
Daugiausia paslaugų centruose dirbančių specialistų tūkstančiui gyventojų tenka Krokuvoje (47) ir Vroclove (37,6). Tuo tarpu Vilniuje šis skaičius siekia 16,6 darbuotojo, o Kaune – vos 4,3. Tad paslaugų centrai turi dar galimybių plėstis Lietuvos didmiesčiuose.
„Paslaugų centrų sektorius metai iš metų auga, tačiau erdvės plėtrai dar yra. Lyginant su pagrindiniais konkurentais regione – Krokuva, Vroclovu, Praha – Vilnius ir Kaunas dar toli gražu nėra perpildyti ir rasti išsilavinusių darbuotojų dviejuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose paslaugų centrų investuotojams kol kas nėra sudėtinga. Augant patyrusių specialistų poreikiui Vilniuje, investuotojų žvilgsniai pamažu turėtų krypti į Kauną, kuriame šiuo metu įsikūrę vos 8 paslaugų centrai, tačiau sąlygos kurtis tokio tipo padaliniams yra labai palankios“, – teigia „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius M. Katinas.
Pasak A. Izgorodino, gal ateityje paslaugų centrai pasirinks ir Klaipėdą. Regionuose matoma galimybė plėstis tiek šiems centrams, tiek susijusiems su gamyba.
„Dėl gamybos labai paprasta, nes Lietuvoje šiuo metu daug laisvų ekonominių zonų, tad yra galimybių plėstis ir kitiems sektoriams, pavyzdžiui elektronikai ar metalo apdirbimui. Paslaugų centrų privalumas tas, kad Lietuva jau išauginusi neblogą reputaciją. Aišku, kiekvienoje valstybėje yra tam tikrų niuansų dėl verslo aplinkos, tačiau kol kas einame teisingu keliu“, – tiki LPK Užsienio ryšių ir paslaugų verslui departamento direktorius.
Visgi derėtų nepamiršti konkurencijos. Gamybos sektoriuje konkuruojame su Lenkija, o paslaugų sektoriuje su kitomis Baltijos šalimis bei vėlgi Lenkija.
Lietuvoje veikiančiuose paslaugų centruose šiuo metu dirba apie 13 tūkst. darbuotojų, iš kurių 11,1 tūkst. dirba įmonėse, eksportuojančiose daugiau nei 60 proc. paslaugų į užsienio šalis.
