Birutė SLAVINSKIENĖ
Nors oficialus kainų stebėjimas prieš įvedant eurą dar neprasidėjo, daugelio pirkėjų akys vis dažniau užkliūva už etiketėse nurodytų dvejopų kainų – litais ir eurais. Akylesni stebėtojai sako, kad litais skelbiamos kainos neretai skiriasi nuo tų, kurios buvo, tarkim, prieš mėnesį. Esą jos pamažu ir nepastebimai kyla. Įtaresni pirkėjai įsitikinę, kad pardavėjai ir paslaugų teikėjai savo „žaidimus“ nusprendė sužaisti anksčiau negu kainos bus pradėtos stebėti. Kita vertus, jei kainos ir pakito, galbūt jos kilo dėl daugybės kitų priežasčių?
Kas didins kainas – pralaimės
Vis dėlto panašu, kad kainos pamažu „apvalinamos“, kad eurais jos būtų mielesnės akiai.
Rinkodaros ekspertai prognozuoja, kad įvedant eurą įvairūs produktai ir prekės apčiuopiamai pabrangti neturėtų, o labiausiai ūgtelėti gali paslaugų sektoriaus kainos. Tačiau bent jau grožio paslaugų teikėjai teigia neketinantys patys didinti kainų, jei taip elgtis neprivers kiti dalykai.
– Mes jau taip pat pradėjome skelbti kainas eurais. Specialiai jų nekeliame, kiek išeina eurais, tiek ir rašome, – pasakojo grožio salono „Irena“ savininkė Irena Timofejeva. – Kirpimas pas mus kainuoja nuo 24 iki 45 litų, atitinkamai eurais užrašėme nuo 7,2 iki 11,5 euro.
Vis dėlto ji teigė pastebėjusi, kad kainos po trupučiuką, nežymiai keliamos jau nuo Naujųjų metų. Ypač tai pastebima grožio prekių srityje. Pasak I.Timofejevos, kai kurios kirpėjoms reikalingos medžiagos pabrango 1–2 litais už buteliuką.
Kito grožio salono savininkė, nenorėjusi pasisakyti pavardės, tvirtino, kad kelti kainas nenaudinga pačioms kirpėjoms, nes klientai paprasčiausiai gali išeiti kitur. Pasak jos, grožio paslaugų teikėjai stengsis neišgąsdinti savo klientų išpūstomis kainomis – juk reikės gyventi ir dirbti toliau, nė vienas protingas meistras nenorės išvaikyti savo ilgamečių klientų. Esą tie, kurie didins kainas norėdami pasipelnyti, pralaimės, nes žmonės pradės ieškoti kainos, kurią mokėjo anksčiau, atitikmens, ir išeis ten, kur jos nepakilo. Vis dėlto tikėtina, kad sausį grožio salonai daug klientų nesulauks.
– Stabtelėjimas bus. Po tokių permainų žmonės paprastai „įjungia“ taupymo programą. Svarstys, ar kirptis, ar dar truputį palaukti, pažiūrėti, kaip čia bus, gal pirma sumokėti visus mokesčiu, o tada pažiūrėti, kiek pinigų kitiems dalykams liko, – sako grožio salono savininkė.
Ji įsitikinusi, kad pirmą mėnesį grožio specialistai galės atostogauti, nes niekas nepuls į grožio salonus. Žmonės pirmiausia susimokės mokesčius, pasiskaičiuos, kokią dalį atlyginimo išleidžia būtiniems dalykams, nes iš pradžių visada šiek tiek būna baugoka.
Rekomendacijos jau parengtos
Ūkio ministerija parengė rekomendacijas, kaip prekybos ir paslaugų teikimo vietose turėtų būti nurodomos kainos litais ir eurais prieš įvedant eurą. Rekomendacijose nurodoma, kad dvigubų kainų nereikės nurodyti tik vertybinių popierių, finansinių priemonių ir pensijų fondų vienetų vertėms bei automatinėse prekybos ir paslaugų teikimo vietose, kur prekės parduodamos ir paslaugos teikiamos be kasininko. Taip pat nuo dvigubo kainų skelbimo atleidžiamos tos vietos, kuriose kainos nurodomos per elektroninius prietaisus ir dėl techninių priežasčių jie nepalaiko kainų rodymo dviem valiutomis. Vis dėlto automatinėse prekybos vietose rekomenduojama kainas dviem valiutomis nurodyti kitomis priemonėmis.
Paruoštame dokumente teigiama, kad prekių ir paslaugų pardavėjas savo nuožiūra galės pasirinkti, kuri kaina (litais ar eurais) bus nurodyta pirma. Siūloma, kad skaičiai būtų vienodo dydžio ir abi kainos būtų nurodytos viename matymo lauke. Pagal rekomendacijas kainas galima nurodyti skirtingų spalvų šriftu, naudoti skirtingą fono spalvą. Rekomendacijose taip pat pateikiama informacija dėl kainų pavertimo iš litų į eurus bei apvalinimo.
Vis dėlto pamažu kyla?
O štai nuolatinis prekybos centrų lankytojas Alfonsas tvirtina, kad jau dabar kai kurios kainos pamažu kyla. Antai pakelis sviesto, kurį jis nuolat pirkdavo, kainuodavo 3,69 Lt, o vieną rytą kaina staiga šoktelėjo iki 4,19 Lt. Pomidorų padažas su daržovėmis, kurį jis dažnai pirkdavęs ir kuris kainavęs 3,29 Lt, dabar kainuoja 3,49 Lt. Vyriškis turėjo ir daugiau pavyzdžiui, kai kainos buvo kilstelėtos.
Vis dėlto teigti, kad kainos kyla tik dėl euro artėjimo, negalima: jos gali kilti ir dėl daugybės kitų priežasčių.
Kas augina kainą? Finansų ministras Rimantas Šadžius anksčiau yra pripažinęs, jog kainos šiek tiek kils. Jo teigimu, taip nutiks dėl kelių priežasčių. „Įvedus eurą, pasikeitus investicijų sąlygoms, atsiradus naujoms ūkio sąlygoms kainos į visa tai sureaguos“, – neseniai Seime pareiškė finansų ministras. Anot jo, didėti kainas skatins ne tik „apvalinimo efektas“ ir spartesnis ekonomikos augimas, bet ir galimybė pasinaudoti pirkėjų neatidumu. Anot jo, mokslininkai apskaičiavo, kad šios priežastys „yra atsakingos už 0,2–0,3 procentinio punkto bendrame infliacijos indekse“. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2015 metais Lietuvos ekonomika augs 4,3 proc. Padidėjęs ekonomikos augimo tempas, pasak R.Šadžiaus, irgi „provokuoja truputį spartesnį kainų augimą“. Augs ir infliacija. Anot R.Šadžiaus, šiemet prognozuojama 1 proc. infliacija, o kitais metais – jau iki 2 proc. Dar kitais, jei ekonomika augs ne mažiau kaip 4 proc., infliacija gali išaugti ir iki 2,9 proc. „Bet tai nereiškia spartaus kainų augimo“, – teigė ministras. Lietuvos bankas (LB) taip pat neslepia, kad šioks toks kainų šuolis dėl euro įvedimo bus – apie 0,2–0,3 proc. ir net įvardija pagrindines kainų augimo, kai šalyje keičiama valiuta, priežastis. Jos keturios. Pirmoji: pardavėjai siekia, kad būtų patogu skaičiuoti grąžą, o kainos atrodytų patraukliai, todėl konvertuojant iš vienos valiutos į kitą, jos „suapvalinamos“ į didinimo pusę. Antroji: dėl valiutos pasikeitimo įmonės patiria tam tikrų vienkartinių sąnaudų ir jas, kaip rodo Nyderlandų patirtis (2002 m.), perkelia vartotojams. Trečioji: pasikeitus valiutai, vartotojams sunkiau palyginti ankstesnes ir naujas prekių kainas, arba jie neskiria tam pakankamai dėmesio, todėl pardavėjai tuo pasinaudoja. Ketvirtoji: dėl valiutos pasikeitimo pardavėjai peržiūri visas kainas vienu metu, nors paprastai jos nustatomos tam tikram laikotarpiui ir per jį nekinta.
Nesąžiningai perskaičiavusiems – baudos
Lietuvoje privalomai visos kainos litais ir eurais turės būti nurodomos praėjus 30 dienų po oficialaus Europos Tarybos sprendimo liepos 23 d. Nuo tada ir prasidės tikrinimai ir nesąžiningai perskaičiavusiems kainas grės baudos. Dvigubos kainos turės galioti ir pusę metų po euro įvedimo.
Apie nustatytus pažeidimus visuomenė operatyviai bus informuojama šalies ir regionų spaudoje, per radiją ir televiziją, VVTAT interneto tinklalapyje.
Už Euro įvedimo įstatymo pažeidimus numatomos tūkstantinės baudos: nustačius pažeidimą pirmą kartą gresia įspėjimas arba bauda iki 1 tūkst. Lt. Už pakartotinius pažeidimus sankcijos griežtesnės – fiziniams asmenims bus skiriama iki 5 tūkst. Lt, o juridiniams asmenims nuo 1 tūkst. Lt iki 10 tūkst. Lt baudos.
Dvi savaites po euro įvedimo gyventojai galės atsiskaityti ir litais, ir eurais, tačiau pardavėjai grąžą atiduos eurais.
Galutinio sprendimo dėl prisijungimo prie euro Lietuva laukia liepos 23 d., kai vyks ES bendrųjų reikalų taryba. Tada bus paskelbtas ir litų keitimo į eurus kursas. Manoma, kad jis bus toks, koks dabar – 3,4528 Lt už vieną eurą.
Eurą Lietuva planuoja įsivesti nuo 2015 metų sausio 1 dienos.
