Baltarusijos įmonė prašė panaikinti 2022-ųjų birželį ir 2023-ųjų vasarį ES Tarybos priimtus sprendimus įtraukti BKK į sankcionuotų subjektų sąrašus, priimtus reaguojant į 2022-ųjų vasarį Rusijos pradėtą plataus masto invaziją į Ukrainą.
Trąšų eksportuotojos įtraukimas į sąrašus motyvuotas tuo, jog ji yra valstybinės Baltarusijos įmonės „Belaruskalij“ – vieno didžiausių šalies autoritarinio lyderio Aliaksandro Lukašenkos režimo pajamų šaltinių – eksporto padalinys, turintis monopolines teises, Minko režimo suteiktas lengvatas bei eksportuojantis 20 proc. pasaulinio kalio trąšų kiekio.
Pasak ESBT, nepaisant to, kad Baltarusijos prezidento dekretai 2022-ųjų kovą leido kalio trąšas eksportuoti kitoms šios šalies įmonėms, BKK ir toliau naudojasi režimo institucijų privilegijomis ir užima pirmaujančią padėtį – naudojasi antspaudais bei blankais su Baltarusijos valstybiniais simboliais, neturi atlikti eksporto licencijai reikalingų procedūrų ir kt.
BKK ginčijus, kad ji yra „Belaruskalij“ eksporto padalinys, teismas teigė, kad valstybės valdoma trąšų gamintoja kontroliuoja 48 proc. BKK akcijų, o valstybės valdomi Baltarusijos geležinkeliai – 42 proc.
„Iš to matyti, kad nors ieškovė ir „Belaruskalij“ yra atskiri subjektai, ryšiai tarp jų yra nusistovėję. (...) Be to, ieškovė neteigia eksportuojanti kitus produktus nei kelio trąšos, gaunamos iš „Belaruskalij“. Todėl ieškovės veikla yra tiesiogiai priklausoma nuo „Belaruskalij“, – rašoma teismo sprendime.
„Be to, reikėtų atsižvelgti, kad 90 proc. ieškovės akcijų valdo viešieji subjektai. (...) Tai reiškia, kad ieškovė gali mokėti jiems dividendus, per kuriuos gautos lėšos atitenka valstybei. Kadangi paramos A. Lukašenkos režimui kriterijus apima jį finansiškai remiančius asmenis ir subjektus, šie mokėjimai yra finansinės paramos forma“, – nurodo ES teismas.
Anot teismo, BKK eksportuojant „Belaruskalij“ trąšas taip leidžiama Baltarusijai didinti pajamas ir užsienio valiutą.
Pasak teismo, 2019 metais „Belaruskalij“ apyvarta pasiekė 2,3 mlrd. JAV dolerių (2,15 mlrd. eurų).
Savo ruožtu, BKK ieškinyje Bendrijos teismui taip pat tvirtino, jog ES Taryba neįrodė, kad įmonė gauna naudos iš A. Lukašenkos režimo arba jį remia, o didžioji dalis informacijos yra klaidinga, pasenusi arba nesusijusi.
Anot bendrovės, ES ribojamosios priemonės yra neproporcingos, daro neigiamą poveikį įmonei, Baltarusijai ir trečiosioms šalims bei sukelia „dramatiškas pasekmes“.
Trečiuoju asmeniu šiame ginče buvo Latvija, palaikiusi ES Tarybos poziciją atmesti Baltarusijos įmonės ieškinį.
Daug metų trukęs „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą nutrauktas 2022 metų vasarį, po to, kai vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija, o vėliau ir Vyriausybė nutarė, jog Baltarusijos įmonės sutartis su „Lietuvos geležinkeliais“ neatitinka šalies saugumo interesų. 2022-ųjų kovo pradžioje „Belaruskalij“ sankcijas pritaikė ES.
