Be to, paskelbta, kad arbitražo būstinė bus Ženevoje, Šveicarijoje
Nuolatinis arbitražo teismas (angl. Permanent Court of Arbitration, PCA) šią savaitę pranešė, kad bylą nagrinėjančiam arbitražui vadovauja garsi arbitrė Gabrielle Kaufmann-Kohler iš Šveicarijos, jo nariai yra taip pat žinomi arbitrai Azzedine'as Kettani iš Maroko (paskirtas „Belaruskalij“) bei Zachary'is Douglas iš Jungtinės Karalystės (paskirtas Lietuvos).
Profesorė G. Kaufmann-Kohler yra Ženevoje įsikūrusios teisininkų bendrovės „Levy Kaufmann-Kohler“ partnerė, dalyvavo daugiau nei 220 tarptautinių arbitražų ir laikoma viena geriausių pasaulio arbitrų, ji yra buvusi Tarptautinės komercinio arbitražo tarybos prezidentė, Ženevos universiteto teisės mokyklos įkūrėja.
Z. Douglas taip pat turi didelę arbitro, advokato ir eksperto praktiką tarptautiniuose teismuose ir arbitražuose – buvo paskirtas arbitru daugiau nei 150 bylų, daugiau nei pusėje jų ėjo pirmininko arba vienintelio arbitro pareigas. Jis yra Ženevos absolventų instituto ir Romos tarptautinio socialinių studijų universiteto (Luiss) profesorius.
A. Kettani turi savo advokatų kontorą, jis profesoriauja Kasablankos universitete, yra mokęsis ir dėstęs Prancūzijos universitetuose, dirbo mažiausiai 15 arbitražinių bylų.
Šalių ginčas nagrinėjamas pagal UNCITRAL (angl. United Nations Commission on International Trade Law) 1976 metų taisykles, todėl sudarytas specialus, šiam tikslui skirtas (ad hoc) arbitražas iš trijų arbitrų. Vieną jų skiria ieškovas, kitą – atsakovas, o trečias parenkamas arbitrų sprendimu.
Jau skelbta, kad Lietuvos Vyriausybei ginče atstovauja viena didžiausių Lietuvos teisinių paslaugų įmonių „Ellex Valiunas“ ir pasaulyje žinomas Londono advokatų biuras „Covington & Burling“. PCA skelbia, kad byloje dalyvauja 6 advokatai iš „Ellex Valiuno“ ir 4 – iš „Covington & Burling“.
Tuo metu „Belaruskalij“ pasamdė tarptautinę advokatų kontorą „Mansors International“, kurios tinklą sudaro nepriklausomi asocijuoti nariai Honkonge, Rusijoje, Baltarusijoje, Suomijoje ir JAE. Byloje dalyvauja trys jos teisininkai.
PCA pranešė, kad arbitražas pradėtas pagal 1999 metų kovo 5 dienos Baltarusijos ir Lietuvos vyriausybių susitarimą dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Anot pranešimo, „Belaruskalij“ teigia, kad Lietuva pažeidė sutartį, susijusią su įmonės investicijomis į chemijos produktų – kalio trąšų – gabenimo ir krovos verslą Lietuvos teritorijoje.
PCA patvirtino, kad arbitražas buvo laikinai sustabdęs procesą nuo birželio 24 dienos iki rugpjūčio 30-osios, dabar jis vėl atnaujintas.
Praėjusią savaitę skelbta, kad „Belaruskalij“, pernai spalį inicijavusi arbitražo procesą, iki šiol nėra pateikusi ieškinio. Susisiekimo ministerija pranešė, kad Lietuvos atsiliepimas bus teikiamas po to, kai „Belaruskalij“ pateiks ieškinį.
Pasak ministerijos, arbitražo procesas paprastai trunka apie trejus – penkerius metus. Pradžioje manyta, kad galutinis posėdis galėtų vykti 2026 metų vasarį, tačiau „Belaruskalij“ prašymu laikinai sustabdžius arbitražo procesą, tikėtina, kad tai įvyks vėliau.
„Belaruskalij“ prieš Lietuvą pradėjo investicinio arbitražo procesą Vyriausybei 2022 metų sausį negaliojančia pripažinus „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ krovinių gabenimo sutartį – nuo tų metų vasario 1-osios kalio trąšų gabenimas per Lietuvą buvo sustabdytas.
Baltarusijos trąšų milžinė teigia, kad sutartis nutraukta neteisėtai ir galimai pažeidžiant 1999 metais Lietuvos ir Baltarusijos pasirašytą dvišalę sutartį dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, bei reikalauja atlyginti padarytą žalą.
Kol „Belaruskalij“ nėra pateikusi ieškinio, nėra įvardyta ir reikalaujamų atlyginti nuostolių suma, tačiau, BNS žiniomis, „Belaruskalij“ skaičiuoja, jog Lietuvos sprendimas jai galėjo padaryti apie 1 mlrd. eurų nuostolių.
„Belaruskalij“ tranzitas nuo sienos su Baltarusija iki Klaipėdos uosto vyko ilgiau nei dešimtmetį ir turėjo tęstis iki 2023 metų pabaigos, tačiau buvo nutrauktas 2022 metų vasario 1-ąją, Vyriausybei patvirtinus, jog iki 2023 metų pabaigos turėjusi galioti sutartis tarp „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ neatitinka šalies saugumo interesų.
„Belaruskalij“ trąšas uoste krovė verslininko Igorio Udovickio ir „Belaruskalij“ kontroliuojamas Birių krovinių terminalas, kurio 30 proc. akcijų turi „Belaruskalij“.
Krovinių vežimo geležinkeliais įmonė „LTG Cargo“ per metus perveždavo apie 11 mln. tonų „Belaruskalij“ trąšų.
