Greitas, patogus ir šiuolaikiškas būdas pasiekti Vakarų Europą – taip apie projektą „Rail Baltica“ kalba jo kūrėjai. Puikus būdas lengvai praturtėti – tokią galimybę įžvelgia šiuo reikalu susidomėję apsukrūs veikėjai, rašo „Lietuvos rytas“.
Nuo Talino iki Berlyno planuojamos nutiesti tarptautinės greitojo geležinkelio linijos projektas gali įklimpti Lietuvoje.
Pastaruoju metu šiam reikalui ir Baltijos šalyse, ir Lenkijoje, ir Briuselyje skiriama itin daug dėmesio. Jau planuojami pirmieji statybos darbai, ateityje plūstelės didelių pinigų srautas.
Visa tai neprasprūdo pro ausis žemės pirkliams. Skubiai sudaryti keli sandoriai ir tarptautinės vėžės kelyje atsirado privačių asmenų sklypai.
Šios žemės savininkai tikrai nepraleis progos giliai įkišti ranką į valstybės kišenę.
Taip jau yra nutikę didžiuosiuose šalies miestuose – jų valdžia susiduria su panašiomis kliūtimis.
Kelyje – netikėta kliūtis
Kaip praneša „Lietuvos rytas“, padėties šeimininkais tapę žemės savininkai Vilniuje ir Kaune šokdina miestų savivaldybes, planuojančias aplinkkelius ir kitokius visuomeninius projektus.
Žemės savininkai aiškina, kad nuosavybės teises čia atkūrė ar sklypą nusipirko dėl laimingo atsitiktinumo, o ne paslaugių apskrities ar savivaldybės valdininkų dėka. Paprastai jie labai nesukalbami ir už žemę prašo gerokai daugiau nei rinkos kaina.
Panašios kliūtys laukia ir geležinkelio vėžės tiesėjų. Mat Marijampolės apskrityje, Mockavos kadastrinėje vietovėje, šių metų gegužę pilietei R.B. buvo suformuotas ir apskrities valdžios palaimintas net 43 hektarų sklypas. Jam numatyta ūkinė paskirtis.
Lyg tyčia šį sklypą net keliose vietose kerta „Rail Baltica“ vėžė, numatyta prieš kelerius metus parengtoje galimybių studijoje.
Dar vienas atsitiktinumas?
Apskrities žemėtvarkos valdininkai „Lietuvos rytui“ aiškino, kad anksčiau šiuose plotuose, įrėmintuose kitų smulkesnių sklypų, buvo laisva valstybinės paskirties žemė.
Pilietė R.B. į „Rail Baltica“ ir jos apsauginei zonai numatytas vietas savo žemę persikėlė iš Raseinių rajono, kur turėjo atgauti panašaus dydžio sklypą.
Mockavos kadastrinę vietovę kuruojantys pareigūnai negalėjo pasakyti, kas tokia yra šį didžiulį sklypą įsigijusi pilietė, esą jie bendravo tik su pirkėjos įgaliotais asmenimis.
Valdžia klaidžioja tamsoje
„Lietuvos rytas“ apskrities žemėtvarkininkų pasiteiravo apie jų valdose numatytą tiesti tarptautinę geležinkelio vėžę. Atsakymas buvo teigiamas. Pašnekovai teigė, jog apie šį projektą daug kalbėta 1998 metais, o vėliau kalbos nutilo.
O ką mąstė dokumentuose, kuriuos jam pateikė partijos bičiulių vadovaujami žemėtvarkininkai, savo parašą raitydamas apskrities viršininkas socialdemokratas Albinas Mitrulevičius?
Jis teigė nieko neprisimenantis ir kartu teisinosi tuo, kad valstybės institucijos nėra suderinusios savo veiksmų: „Mes iki šiol nieko konkrečiai nežinome, kur turėtų eiti ta trasa.
Jeigu žinotume, tikrai taip nedarytume. O dabar jokių teisinių kliūčių ten formuoti žemės sklypus, atkurti nuosavybę nėra. Kaip ir tiems žmonėms – daryti ką nori: perparduoti, dirbti žemę“.
Kaip apginti visuomenės interesus?
Žinia apie numatomo „Rail Baltica“ geležinkelio vietoje iš valstybės rankų slystančius sklypus papiktino susisiekimo ministrą Algirdą Butkevičių.
- Kaip vertinate apskrities valdžią, užmiršusią praėjusiais metais parengtą „Rail Baltica“ galimybių studiją?
- Apskričių administracijos turi elgtis visiškai priešingai – stengtis, kad valstybės masto planai ir reikalai būtų kuo sparčiau įgyvendinami, žiūrėti, kad nebūtų pažeista viešojo ir valstybės intereso.
Kai pradėsime projektavimą, iš apskrities vadovo būtinai pareikalausime pasiaiškinti, kodėl jis taip elgėsi, ir įpareigosime tarpininkauti, kad ši žemė būtų paimta visuomenės poreikiams ir kuo greičiau prasidėtų geležinkelio tiesimo darbai.
- Valdžia vis dažniau susiduria su panašiomis problemomis, kai privatūs interesai ima kirstis su visuomeniniais.
- Tai išties sudėtinga problema. Paprastai piliečiai pareikalauja labai daug pinigų ir valstybei tenka už tai mokėti.
Kita vertus, jei kai kurie Grigiškių gyventojai nebūtų užsispyrę ir su jais nebūtų tekę taip ilgai bylinėtis, jie jau galbūt kitąmet būtų turėję naują aplinkkelį.
Tokių valstybės spaudimo atvejų jau galima suskaičiuoti dešimtis.
Labai ilgai bylinėjamės ir negalime tiesi naujo kelio Garliava-Prienai. Tos pačios problemos, susiruošus tiesti naują kelią Radviliškis-Šiauliai, aplenkiantį kai kuriuos miestelius.
- Gal valdininkų bei su jais gerai sutariančių apsukrių piliečių santykius galėtų panagrinėti ir teisėsauga?
- Jau esame įpareigoję savo atstovus, kad jie, susidūrę su tokiais kebliais atvejais, įpareigotų juos panagrinėti ir Generalinę prokuratūrą.
Juk būtent ji turi ginti viešąjį interesą.
Tačiau efektyviausia priemonė – taisyti įstatymus.
Dabar mūsų įstatymai numato, kad žemė gali būti paimta visuomenės poreikiams, tačiau viskas labai ilgai užtrunka.
Jei nesutinkame su piliečio paskelbta kaina, patys turime kreiptis į teismą.
O kas yra teismai Lietuvoje?
Ministerijos specialistai jau rengia pataisas, numatančias, kad būtų tokia tvarka, pavyzdžiui, kaip Vokietijoje.
Toje šalyje žemė paimama visuomenės poreikiams ne ginčo tvarka.
Valstybė piliečiui sumoka nepriklausomų ekspertų nustatytą sklypo kainą, ir viskas.
Į teismą turi kreiptis jis pats, tačiau ten ginčas gali vykti tik dėl kainos, o ne dėl paties žemės paėmimo fakto.
Šis projektas jau derinamas su Teisingumo ministerija.
Ji gali turėti priekaištų, ar tokiais veiksmais negali būti pažeidžiamos žmonių teisės, privačios nuosavybės institutas.
Vytautas Bruveris
