Darbo biržos darbuotojams valdžia į rankas įdavė šluotas ir liepė apsišvarinti – išvaikyti esą simuliantus bedarbius, kurie registruojasi tik dėl pašalpų ir įvairių socialinių lengvatų. Darbuotojai suskato vykdyti įsakymą.
Panevėžio darbo birža iš savo sąrašų jau išbraukė kelis bedarbius, kurie neatsiliepė į telefono skambučius, neatsakė į žinutę ir nepasirodė biržoje.
Jie iš naujo registruotis galės tik po pusmečio. Per tą laiką tie žmonės neturės teisės kreiptis į Savivaldybę dėl socialinių pašalpų, kompensacijų už komunalines paslaugas.
Teisę nepavyzdingiems bedarbiams parodyti duris Darbo biržai suteikė nuo liepos 27 dienos sugriežtinta Darbo rinkos stebėsenos tvarka.
Iki šiol Darbo birža tokiems klientams galėjo trims mėnesiams sustabdyti bedarbio ar darbo ieškančiojo statusą. Dabar, jeigu per porą dienų bedarbis tris kartus neatsilieps į tarpininko skambutį, bus išbraukiamas iš sąrašų.
Bedarbiams numatyta ir daugiau apribojimų. Jie neatvykti į Darbo biržą galės tik dėl labai rimtos priežasties, ją turės patvirtinti atitinkamomis pažymomis. Tokiu atveju Darbo birža pratęs atvykimo laiką, bet ne ilgiau kaip 5 dienoms.
Pirmus šešis mėnesius Darbo birža siūlys darbą pagal specialybę, paskui galės siūlyti bet kokį darbą, nebūtinai atitinkantį bedarbio išsilavinimą ir specialybę. Diplomuota ekonomistė, atsisakiusi už minimalų atlyginimą dirbti indų plovėja, pusmečiui turės pamiršti kelią į Darbo biržą, taip pat ir pašalpas bei kompensacijas iš Socialinės paramos skyriaus.
Pinklės kaimo žmonėms
Siurprizas paruoštas ir kaimo gyventojams. Tie, kurie yra įregistravę žemės valdą Žemės ūkio subjektų registre, t. y. deklaravę kokius nors pasėlius, negalės būti registruoti Darbo biržoje ne tik patys, bet ir jų šeimos nariai, partneriai.
Šiuo atveju bus nuskriausti ne stambieji ūkininkai, o mažažemiai, kurie turi po 1–3 hektarus pievų ar kitų nevertingų pasėlių.
Už kartą per metus gautas išmokas jie pasisamdo traktorių, kad šis nupjautų žolę. Tačiau įstatymų leidėjai tokius kaimo žmones ir jų šeimos narius prilygina stambiesiems ūkininkams, kurie iš savo ūkio gautų pajamų pragyvena patys ir dar būrį darbininkų samdo.
„Manau, kad nukentės nemažai mažažemių kaimo gyventojų ir jų šeimos narių. Vargu ar teisinga šimtą kitą litų per metus išmokų už pasėlius gaunančią šeimą traktuoti kaip turinčią pajamų ir užtrenkti jai darbo biržų duris.
Kita vertus, yra žmonių, kurie negauna išmokų ir apskritai yra pamiršę, kad kažkada registravo žemės valdą", – „Sekundei" sakė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro Žemės ūkio subjektų registro skyriaus laikinai vadovės pareigas einanti Ramunė Stelmokienė.
Pašnekovė nesistebi, kad naująją tvarką daugelis žmonių vertina kaip valstybės siekį sumažinti oficialų bedarbių skaičių, o kartu – ir savo išlaidas.
Kita medalio pusė
Panevėžio darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė teigia, kad seniai reikėjo imtis griežtesnių priemonių atsijoti tikrus bedarbius – ieškančius darbo ir norinčius dirbti nuo apsimetėlių, kurie Darbo biržoje registruojasi dėl socialinių pašalpų, kompensacijų už komunalines paslaugas, sveikatos draudimo ir panašiai.
„Kai kurie mums tiesiai šviesiai sako, kad darbo jiems nereikia, ir prašo jų nevarinėti nei pas darbdavius, nei į kursus ar kitus užsiėmimus. Jeigu vis dėlto nusiunčiam pas darbdavį, jo prašo pažymėti, kad darbo vieta jau užimta.
Ar teisinga, kad tokiems žmonėms valstybė iš visų mūsų kišenės turi mokėti pašalpas, kad jie gali pigiau mokėti už šildymą ir vandenį? – kalbėjo pavaduotoja.
A.Biguzienė patikino, kad niekas neskubės tuoj pat išbraukti žmogaus iš Darbo biržos sąrašų, jeigu jis du kartus neatsilieps į skambutį.
Pasak jos, tarpininkės neblogai pažįsta savo klientus. Jeigu nuolat laiku atvykdavęs į Darbo biržą, nepažeidinėjęs taisyklių bedarbis nekels ragelio, jos nepuls tuoj pat išbraukti.
Galbūt žmogus guli ligoninėje, gal jam kokia nelaimė? Tokiu atveju dieną ar kitą palauks.
Inga Smalskienė
