Štai vienas bankas mainais už naudojimąsi ne mažiau kaip 5 banko produktais siūlo Auksinio kliento privilegiją – asmeninio banko konsultanto paslaugas, kitų galimybių. Tačiau ekspertai į tokias gėrybių akcijas žiūri įtariai ir pataria aklai nepasitikėti, o renkantis vertinti kiekvieną banką atskirai ir konsultuotis, pageidautina, su nepriklausomais ekspertais.
„Kai pamatau Auksinio kliento pasiūlymus, korteles, matyti, kad jomis galima pririšti klientą, – svarsto Rūtenis Paukštė, Lietuvos bankų klientų asociacijos prezidentas. – Tai verslas. Negalima kalbėti, kad kas nors daroma visuomenei, jog stiprėtų vidurinė klasė, žmonės būtų turtingesni, bankas elgiasi kaip verslo subjektas.“
Jis įsitikinęs, kad konsultantai, bendraujantys su klientais, nėra išoriniai ir sergi bankų interesus, todėl būtina pasitarti su nepriklausomais ekspertais, galinčiais supažindinti su skirtingų bankų teikiamomis sąlygomis.
„Mano bendru požiūriu, bankas siūlo tai, kas naudinga jam, o klientas turi tik dalinę informaciją, – sako R. Paukštė. – Reikalingi konsultantai, kurie informuotų žmogų apie jam naudingus pasiūlymus jam reikalingais klausimais. Bankas bendraudamas su klientu yra tam tikroje konfliktų situacijoje – jis suinteresuotas parduoti savo produktą. Reikia, kad žmonės suprastų tokią principinę nuostatą.“
Lojalus – tik be paskolos
Finansų ir kreditų valdymo asociacijos (FIKVA) prezidentas Marius Jansonas įsitikinęs, kad būsto paskolos neturinčiam žmogui naudinga tapti lojaliu, auksiniu banko klientu – tokia privilegija jam atveria pigesnių banko mokesčių, kredito kortelių, geresnių kreditų sąlygų galimybių. Tačiau idealiu atveju, anot jo, geriausia turėti paskolą viename banke, o auksinio kliento statuso siekti kitame.
„Bankai suteikia auksinio kliento statusą, bet šitai priimti pavojinga, – tvirtina M. Jansonas. – Realus atvejis: „Snoro“ klientai, turėję būsto paskolą ir laikę santaupas jame, jau prarado galimybę disponuoti savo santaupomis. Pavyzdžiui, žmogus turėjo 110 tūkst. litų vertės indėlį ir 100 tūkst. litų vertės būsto kreditą. O įvykus bankrotui indėlio (atlyginimų, vaikų santaupų) draudimas, deja, buvo taikomas tik skirtumui, t. y. tiems 10 tūkst. litų. Toks apskaičiavimas reglamentuotas Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymu. Teoriškai indėlis turėtų padengti paskolą, bet praktiškai taip nėra: klientas praranda teisę disponuoti kauptomis savo lėšomis, kurios neviršija paskolos dydžio, nes įšaldomos ir banko naudojamos tik mėnesinėms paskolos įmokoms. Pavojinga laikyti santaupas tame pačiame banke, kuriame turi ir paskolą.“
Pašnekovas tikina, kad priimdamas bet kokį sprendimą žmogus turi rinktis iš kelių alternatyvų, lyginti komercinių bankų teikiamas sąlygas, konsultuotis su nepriklausomais ekspertais. Anot jo, banko konsultantai neretai gyvybės draudimo sutartį nurodo kaip būtiną sąlygą būsto paskolai gauti ir pataria klientams apsidrausti investiciniu gyvybės draudimu, nors šiems trūksta kompetencijos ir net bendrųjų žinių – kas tos akcijos, obligacijos ir kaip vyksta investiciniai procesai.
„Tai naudojimasis kliento žinių trūkumu – bankai neturėtų šito daryti, – sako M. Jansonas. – Bet toks vadybininkų darbas: jie turi vykdyti planą, paranku tai klientui ar ne, tad siūlo gyvybės draudimą, II pakopos pensijas. Žmogus neretai pasirašo investicinių ar garantuotų palūkanų gyvybės draudimą nesuprasdamas net ką pasirašo ir yra priverstas mokėti, nes taip numatė bankas. Būna, kad net jau turinčius gyvybės draudimą bankas įtikina, jog reikia naujo, tarkime, kad galėtų pritaikyti mažesnę maržą, ir klientai jo tikrosios naudos net neskaičiuoja. Pavyzdžiui, bankas suteikia paskolą 30 metų, o gyvybės draudimą – 10 metų, arba paskolą – 200 000 litų, o gyvybės draudimą – tik 20 000 litų. Ir skaičiuojančiajam aišku, kad šie draudimai nelaimės atveju negali duoti naudos, sudaryti tik siekiant vadybininko plano vykdymo. Taigi jei jau draudžiamės, reikia draustis taip, kad turėdami paskolą jaustumėmės saugesni, sutaupytume, o ne prarastume.“
Draustis apdairiai
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Artūras Bakšinskas patikina, kad gyvybės draudimas su būsto paskola nėra privalomas, kita vertus, jo sutarties nutraukti nereikėtų, tačiau konkrečioje situacijoje tai gali būti ir išeitis negalintiems mokėti būsto kredito įmokų.
„Pats turėjau gyvybės draudimą visai kitur nei paimta paskola, – pasakoja A. Bakšinskas. – Kai paskolos likutis sumažėjo, grąžindamas likusią dalį apsidraudžiau tame pačiame banke. Keičiasi sutartys, sąlygos, draudimo ir paskolos suma, galima turėti ir kelias draudimo sutartis, pavyzdžiui, kad mirties atveju artimieji nesusidurtų su paskolos grąžinimo problema, yra daugybė būdų ir reikia pasirinkti tinkamiausią.“
Anot jo, gyvybės draudimas vertingas prisiimant finansinius įsipareigojimus, o kokios rūšies draudimą rinktis, priklauso nuo kiekvieno gyventojo gebėjimų, be to, būtina įvertinti rinkos sąlygas, atsižvelgti į gyvybės draudimo sutarties trukmę ir numatyti galimus pokyčius ateityje. Gyvybės draudimo rinka, Lietuvoje augusi iki 2008 metų vidurio, stabili jau keletą metų, o apsidraudusiųjų ir kartu turinčių būsto kreditą dalis mažesnė.
Kiekvienam pagal poreikius
Banko „Swedbank“, siūlančio jaunimo programą ZOOM, Auksinę ir Asmeninės bankininkystės paslaugas, atstovas spaudai Saulius Abraškevičius sako, kad siekia sukurti realią vertę savo klientams, o teikdamas pasiūlymus bankas visų pirma išsiaiškina jų poreikius ir supratęs jų problemas ar galimybes pateikia bent kelis sprendimus.
„Klientui, susidūrusiam su finansiniais sunkumais, galime pasiūlyti įvairių susidariusios situacijos sprendimo būdų, – ir dėl pačios paskolos, ir dėl draudimo, – aiškina S. Abraškevičius. – Pastarojo produkto atveju pirmiausia siūloma ne sutartį nutraukti, o laikinai sustabdyti įmokų mokėjimą. Tačiau labai svarbu, kad klientai kuo anksčiau kreiptųsi į banko specialistus, kurie įvertinę konkretaus kliento būklę galės jam patarti, kaip spręsti esamas finansines problemas.“
SEB bankas klientams siūlo tapti pagrindiniu banku – pervesti nuolatines pajamas ir naudotis finansinių paslaugų planais: už nuolatinį mėnesinį mokestį klientai gali atlikti neribotą pavedimų skaičių SEB banke, 5 kartus pervesti lėšas į bet kurį kitą Lietuvoje registruotą banką, be papildomų mokesčių naudotis pasirinkta banko mokėjimo kortele ir kitomis galimybėmis.
„Finansinių paslaugų planai sukurti išanalizavus klientų poreikius, jų atliekamų operacijų banke dažnumą, – sako SEB ryšių su žiniasklaida vadovas Arvydas Žilinskas. – Mūsų analizė rodo, kad plano „Sumanu“ mėnesinis 5 litų mokestis SEB banką pagrindiniu banku pasirinkusiems klientams yra artimas klientų vidutiniškai per mėnesį dažniausiai išleidžiamai minimaliai sumai įvairiems kasdieniniams mokesčiams ir kitoms kasdieninėms paslaugoms.“
Lietuvos banko (LB) specialistų teigimu, pasiūlymai gali būti naudingi ir bankui, ir klientui. Svarbu, kad bankas teikdamas tokius pasiūlymus klientą išsamiai informuotų apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, jų kainą ir terminus, galimas pasekmes, suteiktų visą informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį, kad šis pats priimtų sprendimą, ar pasiūlymas naudingas.
Nuomonės: Stasys Jakeliūnas, ekonomistas
Bankas siekia pasiūlyti kuo daugiau paslaugų klientui įvertindamas jo galimybes: jis mato jo srautus, pajamas ir atliekamas operacijas. Kita vertus, kuo daugiau paslaugų bankas siūlo, tuo geresnėmis sąlygomis jos gali būti teikiamos. Visą paslaugų paketą bankui teikti yra pelningiau, o klientui naudingiau, jeigu jam tikrai reikia tų paslaugų
Marius Jansonas, Finansų ir kreditų valdymo asociacijos prezidentas
Patirtis rodo, kad klientui, tame pačiame banke turinčiam ir kreditą, ir gyvybės draudimą ar indėlį, nemokumo atveju bankas pirmiausia pataria kredito įmokoms panaudoti visas šias santaupas ir tik joms išsekus derasi dėl kredito įmokų atidėjimo, mažinimo ar kitų kredito sąlygų keitimo į parankesnes. O klientas, kuris banke turi tik paskolą, nemokumo atveju atsiduria kur kas parankesnėje situacijoje, nes kitur kaupiamos pajamos šiam bankui nėra matomos ir jis greičiau ir noriau derasi su klientu dėl palankesnių paskolos grąžinimo sąlygų
Mindaugas Lapinskas, rinkodaros ekspertas
Manau, tie, kurie rengia pasiūlymus, galvoja ir apie savo klientus. Bankų sektoriuje ganėtinai didelė konkurencija, todėl pagrindiniai bankų klientai per savo įmones gali daryti įtaką verslo santykiams, neverta su jais žaisti ir tampyti už ūsų. Kita vertus, net VIP pasiūlymai nebūtinai būna ypač aktualūs: dažnai šis žodis skamba patraukliau nei pasiūlymo turinys
Faktai: Ginčai su bankais
Iš viso per devynis šių metų mėnesius Lietuvos bankas gavo 463 prašymus išspręsti ginčus su finansų įstaigomis. Iš jų: 252 – dėl ginčų su draudikais, 158 – dėl bankų ir 53 – dėl kitų finansų rinkos dalyvių paslaugų
Lietuvos banko apklausos duomenimis, pastarąjį pusmetį bankų skolinimo namų ūkiams įsigyti būstui sąlygos buvo ne tokios griežtos negu prieš pusmetį. Jos sušvelnėjo dėl mažesnių įkeičiamam turtui keliamų reikalavimų bei paskolos ir įkeičiamo turto santykio palankesnio vertinimo.
2012 m. III ketvirtį LB gavo 83 skundus dėl ginčių su draudimo įmonėmis, 8 iš jų nuspręsta iš dalies patenkinti vartotojo reikalavimus. Bendrovės „Compensa TU S.A. Vienna Insurance Group“, Lietuvos filialas, ir „AAS Gjensidige Baltic“, Lietuvos filialas, LB sprendimo nevykdė.
