Vis tik jomis pasinaudoja ne visi, tad išėjus iš darbo darbdavys privalo išmokėti kompensaciją, t. y. tiek pat pinigų, kiek darbuotojas būtų gavęs atostogų metu.
Tačiau atostoginius gauna ne visi – specialistai aiškina, kada iš darbdavio pavyks išsireikalauti ir dar daugiau pinigų, ypač, jei prieš paliekant darbą dar nuspręsite paatostogauti.
Vietoje 9 dienų užmokesčio – atostoginiai už 1 dieną
7 mėn. vienoje įmonėje išdirbęs ir per tą laiką nė karto neatostogavęs vilnietis Benas (vardas pakeistas) nusprendė iš darbo išeiti, tačiau prieš tai dar savaitę paatostogauti.
Jo preliminariu skaičiavimu, per mėnesį prisikaupia po 2 darbo dienas atostogų, taigi jis liko neišnaudojęs 9 d. d.
Naujienų portalui tv3.lt vaikinas pasiskundė, kad grįžus po atostogų ir užsiminus apie išėjimą darbdavys Beno vengė.
„Dirbu nuotoliu, tai jam buvo lengva mane ignoruoti: į žinutes ir laiškus neatrašė, į skambučius neatsiliepė ar vis nukeldavo pokalbį, neva užsiėmęs. Tai dar gal 4 dienas teko taip dirbti, kol galiausiai susitarėme ir dar po savaitės iš darbo išėjau.
Tada niekaip nesulaukiau nei algos, nei atostoginių. Kai pagaliau pervedė algą, tai atostoginių gavau tik už 1 dieną, nors turėjo būti kur kas daugiau. Mėginau vėl kelis kartus susisiekti, bet čia – bergždžias reikalas. Tai kaip jų išsireikalauti?“ – teiravosi vilnietis.
Štai kada darbdaviui teks sumokėti daugiau, nei turėjo
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad dirbant 5 dienas per savaitę už metus priklauso ne mažiau kaip 20 d. d. atostogų.
Inspekcijos skaičiavimu, šias dienas dalijant iš 12 mėn. išeina, kad per mėnesį yra sukaupiama 1,6 d. d. atostogų, o šis skaičius į didesnę pusę nėra apvalinamas, nebent darbdavys taip nusprendžia pagerinti darbuotojo padėtį.
VDI pabrėžė, kad nesvarbu, dėl ko nutraukiami darbo santykiai (darbdavio ar darbuotojo iniciatyva, dėl darbuotojo kaltės ar net už šiurkštų pažeidimą), – darbuotojui visais atvejais paskutinę darbo dieną turi būti išmokama kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas.
Inspekcija neslėpė, kad daugiausia bylų darbo ginčų komisijoje ir yra būtent dėl neišmokėtos algos ir atostoginių. Beveik taip pat dažnai nagrinėjami ir ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo.
„Pažymime, kad tuo atveju, kai darbdavys turėjo pareigą nutraukti darbo sutartį, tačiau pareigos nevykdė ar delsė ją vykdyti, taip pat, jeigu buvo neišmokėti atostoginiai, darbuotojas turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją.
Tuomet prašyti įpareigoti darbdavį nutraukti darbo sutartį, sumokėti kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas ir netesybas už uždelstą atsiskaityti laiką bei atlyginti turtinę ir / ar neturtinę žalą“, – komentavo VDI.
Kaip skaičiuojami atostoginiai?
VDI aiškinimu, atostoginių dydis priklauso nuo vidutinio dienos (ar valandos) darbo užmokesčio, įskaitant visas priemokas, priedus, premijas ir kt.
Taigi yra imamas vidutinis pastarųjų 3 mėn. atlyginimas, kuris yra dalijamas iš faktiškai per tą laiką išdirbtų dienų (ar valandų) skaičiaus.
Ir šis gautas vidutinis dienos (ar valandos) atlyginimas yra dauginamas iš atostogų dienų skaičiaus – taip sužinoma atostoginių suma.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos (LBAA) prezidentė Daiva Čibirienė pridūrė, kad nesvarbu, ar darbuotojas tas 5 d. d. atostogavo ar atostogų neėmė – už jas išmokamų atostoginių dydis yra skaičiuojamas vienodai ir yra toks pats.
Taigi, pvz., jei darbuotojas nusprendė išeiti iš darbo 2025 m. sausio 3 d. turėdamas 20 d. d. nepanaudotų atostogų, kai jo vienos darbo dienos atlyginimo vidurkis yra 100 eurų, nutraukus sutartį darbdavys jam privalo išmokėti 2 tūkst. eurų atostoginių (20 d. d. x 100 eurų).
Išnaudojus atostogas – dar daugiau atostoginių?
VDI paminėjo, kad atostogų dienos kaupiasi ir per neapmokamas atostogas (jei jos nėra ilgesnės kaip 10 d. d.), taip pat ir per kasmetines, pailgintas ar papildomas atostogas.
Vis tik įdomu tai, kad, jei darbuotojas išnaudos savo atostogas ir tik tada išeis iš darbo, atostoginiai bus didesni, kadangi jie kaupsis ir jam atostogaujant.
D. Čibirienė pateikė pavyzdį: jei 100 eurų per dieną uždirbantis darbuotojas atostogavo nuo sausio 4 iki 31 d. ir nusprendė išeiti iš darbo paskutinę atostogų dieną (sausio 31 d.), jam už šias 20 d. d. atostogas bus išmokėti 2 tūkst. eurų atostoginių.
Vis tik per 28 dienų atostogas darbuotojas prikaupė dar 1,53 d. d. atostogų (28 k. d. x 20 atostogų d. per metus / 365 d.), už kurias darbdavys turės išmokėti papildomus 153 eurus (1,53 x 100).
Taigi, Beno atveju, per 7 mėn. jis turėjo sukaupti 11,2 d. d. atostogų (7 mėn. x 1,6 d. d.). Išnaudojus 5 d. d. jam liko 6,2 d. d.
Savaitę atostogaudamas jis dar sukaupė apie 0,4 dienos atostogų (7 x 20 / 366), o po jų atidirbęs 2 savaites sukaupė dar 0,8 dienos (1,6 / 2).
Taigi už nepanaudotas atostogas iš viso jam turėjo būti sumokėtas vidutinis jo 7,4 dienos atlyginimas.
Kada kaupiasi atostogos ir kaip jas galima prailginti?
VDI nurodė, kad kasmetinės atostogos nesikaupia pravaikštų, vaiko priežiūros atostogų, ilgų neapmokamų atostogų metu ir pan.
Tačiau atostogos kaupiasi tiek dirbant ar būnant komandiruotėse, tiek sergant ar slaugant sergančius šeimos narius, tiek nėštumo, gimdymo ir tėvystės, kūrybinių ir mokymosi atostogų metu, per teisėtą streiką, priverstines pravaikštas ir pan.
Inspekcija pridūrė, kad darbo metams tenkanti atostogų trukmė gali skirtis. Pvz., darbuotojams su negalia ar auginantiems vaiką iki 14 m. per metus priklauso bent 25 d. d. atostogų, mokytojams – 40 d. d.
O pamainomis dirbantiems darbuotojams kasmetinių atostogų trukmė skaičiuojama ne darbo dienomis, bet savaitėmis.
„Dirbant viršvalandžius, per šventes ar poilsio dieną, kasmetinių atostogų trukmė nesikeičia. Tačiau darbuotojas vietoje padidinto apmokėjimo už dirbtą laiką galėtų pasirinkti ne apmokėjimą, o, dirbtą laiką (valandomis) padauginus iš atitinkamų dydžių, pridėti prie kasmetinių atostogų.
Jeigu šalys susitartų naudoti minėtą poilsio laiką, darbuotojui būtų mokamas ne vidutinis darbo užmokestis, o darbo užmokestis. Atkreipiame dėmesį, kad darbo laikas naktį neturi įtakos kasmetinių atostogų trukmei. Taip pat nėra galimybės dirbto laiko naktį pridėti prie kasmetinių atostogų“, – dėstė VDI atstovai.
