„Kadangi pagrindinis įmonės turtas - laivai - yra įkeistas, pagal Lietuvos įstatymus jis bus parduodamas per elektronines varžytines. Dėl užsienyje esančių laivų priklausys nuo nacionalinės teisės, kaip pavyks išvengti, kad nepradėtų išpardavinėti. Šiuo metu dėl to dirbama su advokatais. Tuomet po kreditorių susirinkimo, kuris vyks kovo mėnesio antroje pusėje, balandį vyks varžytinės, jeigu niekas neapskųs sprendimo ir vertintojų nustatytos kainos“, - BNS sakė LJL bankroto administratorius Dalius Volskis.
Du LJL laivai - „Venta“ ir „Deltuva“ - yra Klaipėdos uoste, laivas „Romuva“ stovi netoli pietinės Kretos pakrantės, laivas „Raguva“ - Ispanijos Seutos uoste, „Voruta“ - Las Palmo uoste.
D.Volskio teigimu, pagrindinis LJL akcininkas valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ ir didžiausias LJL kreditorius SEB bankas sutiko iki laivų pardavimo padengti visas jų išlaikymo išlaidas.
„Bankas (SEB - BNS) ir „Lietuvos geležinkeliai“ pateikė rašytinius sutikimus, kad sutinka finansuoti turto saugojimą. Dabar mes renkame naujas įgulas ir tikimės, kad iki turto pardavimo, galbūt šią savaitę būtų tos įgulos, kad būtų užtikrintas laivų buvimas užsienio uostų teritorijoje“, - kalbėjo LJL bankroto administratorius.
Didžiausios LJL akcininkės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ vadovas Stasys Dailydka BNS teigė, kad laivų išlaikymui bus suteikta nauja paskola. Pernai lapkritį, prieš kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos LJL iškėlimui, su banku sutarus laivams ir jų įguloms skirti 1,2 mln. eurų, kad jie galėtų saugiai atplaukti į Europos uostus, visa suma nebuvo išleista.
„Mes tų sumų neišnaudojom ir dabar matomai reikės mažiau pingų, nes reikia minimaliai, kad laivai galėtų gyvybingai uoste stovėti, gauti vandens, maisto. (...) Sumos nedidelės - iki 100 tūkst. eurų, gal iki 150 tūkst. eurų už vieną laivą“, - BNS sakė S.Dailydka.
4 LJL laivai yra įkeisti SEB bankui, 1 - „Lietuvos geležinkeliams“ ir Smiltynės perkėlai, kuri pernai gegužę LJL suteikė trumpalaikę 0,5 mln. eurų paskolą.
Gruodį LJL įspėjo visus 182 įmonės darbuotojus, kad nuo sausio 22 dienos su jais bus nutrauktos darbo sutartys. D.Volskio teigimu, jie informuoti apie galimybę pasilikti saugoti įmonės turtą ir sudaryti naujas darbo sutartis po bankroto, tačiau dalis užsienyje esančių laivų jūreivių paprašė grąžinti juos į Lietuvą - jie nebenori likti įmonėje.
„Siekiama ir norima išvengti priverstinio jūreivių sugrąžinimo iš laivų į Lietuvą, tačiau jiems neapsikentus ir pasikreipus į atitinkamas uosto tarnybas pagalbos, priverstinis grąžinimas į Lietuvą gali būti pradėtas vykdyti“, - aiškino LJL bankroto administratorius.
Klaipėdos apygardos teismas gruodžio 14 dieną paskelbė, kad LJL yra nemoki, neatsiskaito su kreditoriais ir darbuotojais, todėl iškėlė bendrovei bankroto bylą. Pasak teismo, pernai spalio pabaigoje LJL turtas buvo apie 31 mln. eurų, iš jų ilgalaikis - 24 mln. eurų, o įmonės įsiskolinimai viršijo 22,5 mln. eurų, iš kurių 12,814 mln. eurų - SEB banko paskolos likutis, skola darbuotojams - 1,54 mln. eurų.
