Lietuvoje veikiančių bankų atstovai tikina, kad iš skaitmenizacijos naudos gaus visi.
„Laimėtų ir vartotojas, ir institucijos, ir verslo organizacijos, kurios taip pat taupytų kaštus. Vartotojams būtų paprastesnės greitesnės paslaugos, daug kitų privalumų. Tik reikia žiūrėti, kad tie procesai būtų liekni, nesidubliuotų informacinės bazės. Mes Lietuvoje turime tendenciją turėti skirtingas bazes kurios tarpusavy nesąveikauja ir kuria papildomą naštą“, – sako Dovilė Grigienė, „Swedbank“, AB valdybos pirmininkė ir administracijos vadovė.
Pasak jos, skaitmenizacija yra tas variklis dėl ko paslaugų kaštai mažėja. Dėl to ilgalaikėje perspektyvoje, anot jos, mokesčiai ir turėtų mažėti.
Tačiau pasiekti norimą skaitmenizaciją ne taip paprasta. Tam reikia bendro bankų ir valdžios darbo.
„Jei turėtume bendrą skaitmenizacijos strategiją tarp privataus ir viešo sektoriaus, tikrai būtų didesnis patogumas ir vartotojui, ir verslui. Tuo pačiu mažėtų ir sisteminiai kaštai, kurie galėtų būti instaliuoti į naujų darbo vietų kūrimą“ – teigia ji.
Bankų atstovai skaudžiai vertina ir naujo darinio DNB ir „Nordea“ bankų nuėjimą į Estiją. Ieškoma atsakymų ir mąstoma, kad viena priežasčių, būtent bankų ir valdžios nesusivienijimas.
Danske Bank A/S Lietuvos filialo generalinis direktorius Gintautas Galvanauskas pripažįsta, kad šiandieną mes jau atsiliekame nuo kitų šalių ta prasme, jog neiname vieningos vizijos keliu.
AB Šiaulių banko administracijos vadovas Vytautas Sinius teigė, kad politikai dažnai nori įtikti gyventojams, o tai yra peilis šalies strategijai. Jo nuomone, reikia mąstyti apie ateitį it imtis drąsesnių sprendimų.
Nauji metai - naujos paslaugos
Lietuvos bankų asociacija (LBA) nurodo, kad 2017 metais žadama pristatyti momentinius mokėjimus bei naują klientų identifikavimo priemonę. Apie pastarąją naujovę prasitarė D. Grigienė. Tačiau detalių, kaip bus vykdomas klientų identifikavimas – neatskleidžia. Pasak jos, plačiau apie šią naujovę bus skelbiama lapkritį ir juo galės naudotis ne tik bankai.
Apie momentinius mokėjimus D. Grigienė taip pat per daug neatviravo, tačiau teigė, kad šiuo metu šis projektas yra vystomas.
„Tai European Banking Authority (EBA) nauja atsiskaitymų platforma, kuri veiks visoje Europoje. Mes su keliais bankais dalyvaujame tos platformos bandyme Lietuvos rinkoje. Šiai dienai informacija, kuria galiu pasidalinti ta, kad momentiniai mokėjimai bus europinio lygio ir turėtų būt paleisti kitais metais“, – tv3.lt komentavo D. Grigienė.
Baiminasi elektroninių sukčių
LBA 25 metų proga vykusioje konferencijoje kalbėta ir apie antrosios mokėjimo paslaugų direktyvos (PSD2), numatančios mokėjimo inicijavimo paslaugų reguliavimą.
Tai reiškia, kad el. parduotuvės pirkėjas nukreipiamas atsiskaityti į mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėją, o ne banką, kaip įprasta šiuo metu. Baiminamasi, kad dėl informacijos perdavimo trečiosioms šalims nukentės patys klientai.
„Šią mokėjimų direktyvą sveikinam, nes nuo to padidės ėjimas iš šešėlio į elektroninę erdvę, padaugės elektronini atsikaitymų. Prisibijome to, kad klientai nukentės. Matome galimybę, jog gali padaugėti sukčiavimo atvejų. Atsiras piktavalių, kurie bandys pasinaudoti trečiųjų šalių duomenimis“, – teigė Skirmantas Jareckas, AB „Citadele“ banko valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas.
Didesnės duomenų apsaugos reikalauja ir didesnių kaštų, kuriuos gali tekti kompensuoti tų pačių klientų sąskaita.
„Kuo daugiau patikrinimų atlieka kiekvienas registras, kurį reikia išlaikyti ir sumokėti tam tikrą sumą, tuo didėja kaštų našta ir vėliau reikia galvoti kaip su tais kaštais susitvarkyti. Dalį tos naštos gali tekti perkelti ant klientams“, – svarstė D. Grigienė.
