Tiek pirmojo karantino metu, tiek dabar nekilnojamojo turto ekspertai sako, kad lietuvių susidomėjimas gamtos prieglobstyje esančiais būstais sparčiai auga, o augant paklausai, didėja ir kainos.
Kaip teigia „Capital“ NT brokerė Vilniaus regione Inga Kavaliukienė, tokia tendencija tęsiasi iki šiol.
„Labai akivaizdžiai matosi, kad ir pirmo karantino metu, ir dabar žmonės žymiai drąsiau renkasi nekilnojamąjį turtą toliau nuo Vilniaus. Matau tai, kad tie sklypai ar sodybos, kurie skelbimuose stovėdavo ilgesnį laiką, kurios nebuvo įdomūs, tai šiuo metu tampa įdomios ir paklausios. O dar jei objektas patenkina visus pirkėjo lūkesčius, tai tuomet jis noriai moka net didesnę negu rinkos kaina. Tas susidomėjimas rinkos kainas tikrai kelia“, – pastebi. I. Kavaliukienė.
Finansuoja ne bet kokį turtą
Ir nors susidomėjimas nekilnojamuoju turtu toliau nuo miesto sparčiai auga, visgi norintiesiems tokio turto įsigyti gali būti keblu gauti paskolą, o koją pakišti gali net ir būsto lokacija.
„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovas Andrius Kvakšys sako, kad kartais lokacija iš tiesų gali būti svarbus veiksnys bankui apsisprendžiant, ar suteikti paskolą, mat kai kuriuose mažesniuose miestuose ir atokesnėse vietovėse nekilnojamojo turto rinka yra nepakankamai aktyvi.
„Įkeičiamas turtas turi būti gyvenamosios paskirties, priimtinos būklės bei pakankamai likvidus. <...> Mažesniuose miestuose ir atokesnėse gyvenvietėse nekilnojamojo turto rinka nėra pakankamai aktyvi, todėl gali pasitaikyti atvejų, kai kliento siūlomas įkeisti turtas neatitinka likvidumo reikalavimų.
Tokiais atvejais savo klientams siūlome kitus finansavimo būdus, pavyzdžiui, vartojimo paskolą. Kadangi mažuose miesteliuose būsto kainos taip pat mažesnės (kartais skirtumai skaičiuojami kartais), vartojimo paskolos gali visiškai pakakti būstui įsigyti“, – pastebi A. Kvakšys.
Trukdo ir kitos aplinkybės
Pasak „Swedbank“ atstovo spaudai Sauliaus Abraškevičiaus, miestas paprastai tikrai nebūna esminis faktorius, lemiantis sprendimą dėl finansavimo suteikimo.
„Dažniausiai pareiškėjams gauti paskolą trukdo kiti veiksniai – pasirinkto konkretaus būsto kokybė ir stovis (pvz., būstui reikia kapitalinio remonto, antisanitarinės sąlygos jame gyventi ir panašiai), taip pat gyventojo, jo šeimos pajamų dydis ir tvarumas, užtikrinant, kad ilgalaikis finansinis įsipareigojimas netaps per didele našta šeimos biudžetu“, – pastebi S. Abraškevičius.
SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė pastebi, kad kiekvienas būsto kredito suteikimo atvejis yra individualus, nes sprendimas priimamas atsižvelgus ir įvertinus daug skirtingų aspektų, susijusių su konkrečiu asmeniu, jo situacija ir perkamu turtu.
„Finansuojant būsto įsigijimą, yra atsižvelgiama į jo likvidumą, būsto paskola negalėtų būti suteikiama itin nusidėvėjusiam, prastos techninės būklės būstui, kurio nedraudžia draudimo bendrovės, taip pat neregistruotiems, nelegaliems, ne pagal projektą statomiems objektams. Pati vietovė, jei joje pastatytas turtas yra likvidus, įtakos finansavimui neturi.
Kiekvienas būsto paskolos atvejis yra individualus, todėl gyventojams, kurie svarsto galimybę imti būsto paskolą, patariame pasitarti su turto vertintojais ir banku – tai patogiai ir paprastai galima daryti nuotoliniu būdu“, – pažymi S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
