„Papildomo kapitalo reikalavimas kredito įstaigoms gali atsiliepti būsto paskolų palūkanų normų didėjimui. Prognozuoti konkretų jo poveikį kol kas būtų sudėtinga. Taip pat jis turės įtakos bankų pelningumo rodikliams“, – komentare BNS sakė LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.
E. Čipkutė pabrėžė, kad Lietuvos bankai laikosi atsakingo skolinimo praktikos, o esminis dalykas, norint gauti paskolą, yra žmogaus pajamų tvarumas.
„Antrai būsto paskolai ir iki šiol galiojo didesnio pradinio įnašo reikalavimas. Šiuo atveju jis tiesiog sugriežtinamas. Manome, kad ši priemonė gali padėti sumažinti investiciniais ir spekuliaciniais tikslais įsigyjamo nekilnojamojo turto sandorių skaičių“, – teigė E. Čipkutė.
Pasak jos, šiuo metu su paskola įsigyjama tik apie pusę visų rinkoje parduodamų butų, tad pasiūlytos priemonės turės poveikį tik daliai sandorių.
LBA duomenimis, vertinant pagal būsto sandorių vertę, skolintomis lėšomis įsigyto būsto dalis šiemet sudarė 60 proc., o pagal sandorių skaičių – apie 40 procentų.
„Būsto paskolų portfelis nuosekliai auga – per pastaruosius penkerius metus jis augo vidutiniškai po 7 proc. kasmet nuo 5,9 mlrd. eurų 2015 metų pradžioje iki 9,9 mlrd. eurų šiemet. Kredito rinkos dalyviai noriai skolina, tad konkurencija kreditavimo rinkoje šiuo metu yra itin išaugusi – ir ne tik būsto, bet ir verslo kreditavimo segmente“, – aiškino E. Čipkutė.
Pasak jos, būsto rinkos aktyvumas stebimas visoje Europoje, jį lėmė pandemijos valdymo fiskalinė ir monetarinė politika.
„Dėl šios priežasties nuo pandemijos pradžios indėlių apimtys Lietuvoje augo 30 proc. ir šiuo metu sudaro 32,5 mlrd. eurų“, – teigė LBA prezidentė.
Lietuvos bankas antradienį pranešė nuo kitų metų sausio siūlantis bankams didinti paskolų antram būstui pradinį įnašą nuo 15 iki 30 proc. ir reikalauti bankų papildomai suformuoti 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.
30 proc. pradinio įnašo nuo kitų metų liepos būtų reikalaujama, jei pirmos paskolos likutinė vertė bus didesnė nei pusė užstatyto nekilnojamojo turto vertės.
