Seimo Biudžeto ir finansų komitetas trečiadienį nutarė pataisų dėl privalomos bankomatų tinklo plėtros toliau nesvarstyti, o laukti, kol bankai pasirašys memorandumą, pagal kurį patys susitars, kokiomis sąlygomis pagerinti žmonėms pinigų išsigryninimą.
Pataisų svarstymo siekė tik trys iš 11 komiteto nariu: „valstiečiai“ Valius Ąžuolas ir Juozas Varžgalys bei socialdemokratas Liudas Jonaitis.
Po tokio balsavimo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas pareiškė, kad prie pataisų bus sugrįžta nebent rudenį.
„Pasižiūrėsime, kaip rinkos dalyviams sekasi spręsti šią problemą. Jeigu matysime, kad bankomatai ar, kaip sako Lietuvos banko pirmininkas, bankinių paslaugų prieiga išsigryninti pinigus adekvati neatsiranda regionuose, mažuose miesteliuose, prie įstatymo projekto tikrai sugrįšime“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje teigė M. Majauskas.
Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus pranešė, kad su keturiais didžiausiais šalies bankais yra pasiektas susitarimas – memorandumas, dabar šlifuojamos paskutinės detalės.
„Luminor“, SEB, „Swed“ ir Šiaulių banko atstovai komitete teigė nematantys priežasčių nepasirašyti memorandumo dėl prieigų žmonėms išsigryninti pinigus steigimo.
„Darbietis“ Vytautas Gapšys irgi sutiko, kad prie pataisų svarstymo būtų galima grįžti, įvertinus keturių šalies bankų pasirašytą susitarimą dėl bankomatų plėtros.
„Suteikime (bankams – BNS) pasitikėjimo kreditą, bet kontroliuokime situaciją“, – teigė jis.
Tuo tarpu laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas pabrėžė, kad grynųjų pinigų tema neišliks amžina ir nereikia bankų versti pristatyti bankomatų.
„Lietuvoje, aišku, grynaisiais atsiskaito dar pakankamai ženkli vartotojų dalis, bet į ateitį jų tik mažės, tai reikia į šitą temą žiūrėti su supratimu , kad bus ateityje, o ateityje grynuosius ims keisti kiti mokėjimo būdai“, – teigė V. Mitalas.
Seimas gegužę pradėjo svarstyti grupės Seimo narių teikiamas Bankų įstatymo pataisas, numatančias, kad bankai turėtų įrengti tiek bankomatų, kad ne mažiau nei 95 proc. šalies gyventojų turėtų galimybę pasiekti bankomatą 5 km, o 97 proc. gyventojų – 10 km atstumu nuo savo gyvenamosios vietos.
Toks reikalavimas būtų taikomas bankams, turintiems 250 tūkst. ir daugiau klientų – SEB, „Swedbank“, „Luminor“ ir Šiaulių bankui.
Skaičiuojama, kad Seimui priėmus tokias pataisas turėtų atsirasti apie 200–250 naujų bankomatų.
Lietuvos bankų asociacija pranešė kritiškai vertinanti tokius parlamentarų siekius, o, pasak organizacijos prezidentės Eivilės Čipkutės, siūlomas reikalavimas turėti bankomatų tinklą brangintų bankų paslaugas, užkirstų kelią ateiti naujiems rinkos dalyviams, šalyje negalėtų veikti virtualūs, arba vadinamieji neobankai, neturintys fizinės aptarnavimo infrastruktūros.
