„Kredito rinkos pagyvėjimas sietinas su augančia paklausa. Įmonės daugiau skolinasi investicijoms, esant žemų palūkanų aplinkai dažniau buvo naudojamos ir kredito linijos, skirtos apyvartinėms lėšoms padengti. Lūkesčių nulemtas aktyvumas nekilnojamojo turto rinkoje didino būsto paskolų paklausą tarp gyventojų“,– sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pasak jo, kredito rinkos plėtra šiuo metu tvari, tačiau situacija nuolat atidžiai sekama ir prireikus Lietuvos bankas imsis papildomų finansinio stabilumo užtikrinimo priemonių.
2015 m. liepos 1 d. bankai klientams paskolų buvo suteikę 376 mln. eurų (2,5 %) daugiau nei prieš ketvirtį, o bendras paskolų portfelis siekė 15,2 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pat laikotarpiu prieš metus, paskolų suma išaugo 425 mln. eurų (2,9 %). Būsto kreditavimas 2015 m. antrąjį ketvirtį augo sparčiausiai nuo 2008 m. ketvirtojo ketvirčio pabaigos: šio segmento paskolų portfelis padidėjo 86 mln. eurų (1,5 %) ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2010 m. pradžios, t. y. 5,8 mlrd. eurų.
Lietuvos banko skaičiavimais, apie 37,3 proc. fizinių asmenų būsto pirkimo sandorių per antrąjį 2015 m. ketvirtį buvo bent iš dalies finansuojami skolintomis lėšomis. Būsto rinkos bumo metu – 2007-aisiais – bent iš dalies paskolomis buvo finansuojama beveik 70 proc. sandorių.
2015 m. birželio 30 d bankų turtas siekė 22,4 mlrd. eurų ir per antrąjį ketvirtį sumažėjo 204 mln. eurų (–0,9 %). Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, bankų sistemos turtas buvo mažesnis 325 mln. eurų (–1,4 %).
Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2015 m. pirmąjį pusmetį uždirbo 109,2 mln. eurų pelno – 22,5 mln. eurų (17,0 %) mažiau nei prieš metus.
„Pelną mažino keli veiksniai. Toliau mažėjo paskolų palūkanų norma EURIBOR, o tai mažino bankų klientų mokamas palūkanas. Be to, šalies komerciniai bankai vadovavosi Lietuvos banko pozicija, kad, esant neigiamam EURIBOR dydžiui, turi būti mažinamos bendros kliento mokamos palūkanos, jei paskolų sutartyse nenumatyta kitaip. Kitas svarbus veiksnys – euras. Jį įvedus, bankai privalėjo gerokai – iki vietinių pervedimų lygio – atpiginti ir atpigino pervedimų eurais įkainius klientams. Be to, įvedus eurą, bankai prarado pajamas iš litų keitimo į eurus ir atvirkščiai“, – teigė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su tokiu pat laikotarpiu pernai, paslaugų ir komisinių pajamos sumažėjo 17,2 mln. (–17,1 %) ir sudarė 83,3 mln. eurų, grynosios palūkanų pajamos tapo mažesnės 2,9 mln. eurų (–1,6%) ir siekė 176,2 mln. eurų.
2015 m. liepos 1 d. klientai bankuose laikė 16,0 mlrd. eurų indėlių, o tai yra 40 mln. eurų (0,3 %) daugiau nei 2015 m. pirmąjį ketvirtį. Per ketvirtį išaugo visų klientų grupių, išskyrus privačias įmones, indėliai. Daugiausia didėjo fizinių asmenų indėliai – 201 mln. eurų (2,1 %), o įmonių indėlių suma sumažėjo 222 mln. eurų (4,6 %). Palyginti su 2014 m. antruoju ketvirčiu, klientai bankuose laikė 1,8 mlrd. eurų daugiau indėlių (12,8 %).
2015 m. antrąjį ketvirtį Lietuvoje veikė 7 bankai ir 8 užsienio bankų filialai. Visi bankai vykdė tiek minimalaus bendro kapitalo pakankamumo reikalavimą, tiek naująjį kapitalo apsaugos rezervo reikalavimą. Nepaisant geros bankų sistemos kapitalo būklės, kai kuriems bankams kapitalo pakankamumo klausimas yra aktualus. Lietuvos bankas nuolat stebi bankų nuostolių absorbavimo pajėgumą, ragina bankus ir toliau konservatyviai valdyti riziką, nuolat laikyti pakankamą kapitalo atsargą, net didesnę nei reikalaujama pagal nustatytus normatyvus.
