Vis daugiau Lietuvos gyventojų pasigenda galimybės atsiskaityti mokėjimo kortelėmis, tačiau smulkusis verslas aiškina, kad suteikti šią paslaugą – per brangu. Tad bankai bando įvairiais siūlymais įtikinti smulkųjį verslą, kad mokėjimo kortelės atneša ne žalą, o naudą.
Bankų teigimu, verslas, kuris negali suteikti klientams galimybės atsiskaityti kortelėmis, praranda dalį apyvartos. Pavyzdžiui, SEB bankas skaičiuoja, kad mokėjimo kortelėmis paslauga gali išauginti įmonės apyvartą 15–20 proc., o „Swedbank“ užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad 25 proc. vartotojų teko atsisakyti pirkinio ar paslaugos, nes negalėjo sumokėti kortele.
„Įmonės, kurios negali užtikrinti tokio atsiskaitymo būdo, arba įmonės, kuriose klientas patyrė neigiamų emocijų negalėdamas atsiskaityti kortele, lieka nuošalyje – praranda savo tikslinę rinką“, – leidiniui „Ekonomika.lt“ sakė Justas Maliauka, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimo ir palaikymo skyriaus vadovas.
Bankų teigimu, kortelės ne tik išsaugo dalį pirkėjų, bet ir pritraukia užsieniečių. Taip pat mokėjimai kortelėmis sutaupo kitas išlaidas. „Naudojant mokėjimo korteles išvengiama klaidų, padaromų skaičiuojant grynuosius pinigus. Taip pat sutaupomos inkasavimo išlaidos, – aiškino SEB banko prezidento pavaduotojas Virginijus Doveika. – Ir, aišku, lengviau stebėti piniginius srautus, viskas matoma gyvai, internete, sistemoje, o grynųjų pinigų srautą reikia apdirbti.“
Be to, V. Doveikos teigimu, klientai, mokėdami kortelėmis, linkę įsigyti pirkinių už didesnes sumas.
Dažnam per brangu
Pasak Zitos Sorokienės, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovės, dažnai smulkiajam verslui kortelių kuriama vertė vis dar per maža, kad atsvertų kainą, kurią tenka sumokėti bankui už šią paslaugą.
Bankas už kiekvieną mokėjimo kortelių operaciją ima komisinį mokestį. Šis svyruoja nuo maždaug 1,5 iki 3 proc. nuo operacijos vertės. Įkainio dydis pirmiausia priklauso nuo atsiskaitymų kortele masto – kuo jis yra didesnis, tuo mažesnis taikomas komisinis mokestis. Kainą lemia ir kortelių skaitytuvas, kurį verslas gali nuomotis arba pirkti.
„Smulkiajam verslui, viena vertus, yra brangu įsigyti aparatus, kita vertus, bankas už kiekvieną operaciją ima mokestį, o tai taip pat brangiai kainuoja, – aiškino pašnekovė. – Kartais pati prekė kainuoja pigiau už operacijos kainą. Tad mokėjimo kortelės yra susijusios su papildomomis išlaidomis verslui, o smulkiajam verslui – netgi gana didelėmis išlaidomis.“
Reikia įsivertinti pačiam
J. Maliauka tikino, kad kiekvienas verslas turi pats nuspręsti, ar jam pravartu įsivesti šią paslaugą. „Pagrindinis kriterijus įmonei vertinant, ar suteikti atsiskaitymo kortele paslaugą klientams, yra paslaugos kuriama vertė, – sakė jis. – Kiekvienas verslo savininkas, prekybininkas sprendžia, ar tokia paslauga gali būti naudinga plėtojant verslą ir ar verta ja naudotis.“
V. Doveika tikino, kad mokėjimo kortelės verslui praverčia beveik visada, išskyrus tuos atvejus, kai yra parduodamos tik kelios prekės per dieną. „Visais kitais atvejais sutikti alternatyvą klientams apsimoka. O mokestis, kurį verslininkai moka, yra maža dalis, be to, ir jisai tikrai yra kompensuojamas per sutaupytas inkasavimo ar apskaitos išlaidas“, – mano SEB banko specialistas. Masina siūlymais
Dėl augančios apimties atsiskaitymų kortelėmis įkainiai jau kelerius metus dėsningai mažėja. Be to, bankai bando verslą pritraukti specialiais pasiūlymais. Pavyzdžiui, „Swedbank“ nuo praėjusių metų pabaigos siūlo klientams pasirinkti, ar mokėti visą skaitytuvo nuomos mokestį, ar dalinį, o naujoms įmonėms pirmus metus bankas netaiko suteiktos įrangos nuomos mokesčio.
SEB iš savo klientų rato atrinko 900 smulkiųjų ir vidutinių įmonių, kurioms du mėnesius siūlys mokėjimo kortelėmis paslaugą ir įrangą išbandyti nemokamai. „Tikimės taip pagerinti supratimą apie kortelių skaitytuvus ir jų privalumus rinkoje“, – teigė V. Doveika.
Z. Sorokienės teigimu, jei bankai nori, kad daugiau smulkiųjų verslininkų ryžtųsi įsidiegti mokėjimo kortelėmis paslaugą, bankams reikia peržiūrėti įkainius.
„Šiandien daugiau vyksta šviečiamasis darbas, verslas domisi šia paslauga, bet didžiulio poreikio sudaryti galimybę atsiskaityti kortelėmis nėra, – sakė Z. Sorokienė. – Bankai siūlo akcijas. Kur mato naudą, jie moka jas pasiūlyti. Tačiau skaitytuvai paplistų tik tada, jei iš verslininko kišenės nebūtų išimami pinigai.“ Kortelės plinta
Z. Sorokienė aiškino, kad smulkusis verslas taip pat kol kas nejaučia reikiamybės suteikti klientams mokėjimo kortele paslaugą. Lietuvos banko apklausa rodo, kad šios paslaugos trūksta didžiajai daliai Lietuvos gyventojų: net 70 proc. apklaustųjų teigia vis dar pasigendantys galimybės atsiskaityti kortelėmis, o mokėjimas kortelėmis auga.
„Per dvejus metus bendra atsiskaitymų suma padidėjo maždaug trečdaliu, beveik tiek pat išaugo ir operacijų kiekis, – sakė J. Maliauka. – Per metus Lietuvoje kortelių skaitytuvų skaičius pas prekybininkus ir paslaugų tiekėjus išaugo 19 proc.“
Ypač šiuo metu mokėjimo kortelėmis galimybė diegiama regionuose. „Ne tik dideli prekybininkai, bet ir mažos įmonės – notarų biurai, kirpyklos, kepyklos, taksi, net turgavietės – ima domėtis kortelių skaitytuvais, – teigia V. Doveika. – Tai yra efektyvesnė ir geresnė alternatyva, o prekybininkai tai pradeda vis geriau matyti.“
FAKTAI: Kortelių populiarumas
Pernai mokėjimų debeto kortelėmis vertė išaugo ketvirtadaliu iki 6,4 mlrd. litų, rodo Lietuvos banko duomenys
Operacijų skaičius ūgtelėjo 23,8 proc., iki 118 mln. litų
Kredito kortelių rodikliai padidėjo 9,9 proc. – iki 1,8 mlrd. litų ir 9,4 proc. – iki 12,8 mln. litų
2012 m. tik 2,5 lito iš 10-ies buvo išleisti atsiskaitant mokėjimo kortele prekybos vietose
Anot Lietuvos banko, vyrauja ryški tendencija mokėjimo korteles vis dar naudoti tik kaip priemonę pasiimti grynųjų pinigų.
