Estų „Pro Kapital Grupp“ žada surengti rekordinį IPO Baltijos šalių rinkose, kuriose jau keletą metų vyrauja štilis, o bendrovės planus eiti į biržą nukelia vis geresniems laikams. Ar estams pavyks įpūsti vėjo į rinką ir paraginti kitus sekti jų keliu?
Jau dvejus metus Baltijos šalyse nevyko pirminio viešo akcijų platinimo (IPO). Paskutinį kartą 2010 m. tai darė „Linas Agro Group“ (pritraukė 96,934 mln. litų) ir „Premia Foods“ (44,77 mln. litų). Ledus pralaužti ir rinką išjudinti bandys estų nekilnojamojo turto bendrovė „Pro Kapital Grupp“.
Finansuos tris projektus
„Pro Kapital Grupp“ planuoja pasiūlyti 37 mln. vienetų naujai išleistų akcijų, kurių kaina turėtų būti 1,90–2,05 euro (6,56–7,07 lito). Tai sudarytų 41,03 proc. bendrovės akcinio kapitalo ir būtų pritraukta 70,3–75,9 mln. eurų (242,54–261,86 mln. litų) lėšų. Sėkmės atveju toks išplatintas akcijų kiekis būtų didžiausias po „Tallink Grupp“.
Kaip teigė „Pro Kapital“ direktorius Alanas Remolkoras, pritrauktos lėšos bus skiriamos trims naujiems nekilnojamojo turto objektams, kurių pradinėms fazėms reikia apie 130 mln. eurų, – tai buvo pagrindinė priežastis eiti į akcijų biržą.
Parodys kelią kitiems
Pagrindinio „Pro Kapital“ patarėjo „Porta Finance“ partneris Julijus Grigaliūnas mano, kad šiuo metu yra tinkamas laikas vykdyti IPO ir tai gali būti paspirtis kitiems taip pat žengti į biržą.
„Regiono, palyginti su kitais, padėtis yra gera, – sakė jis. – Tiek kalbant apie ekonominę padėtį, tiek apie patrauklumą investuotojams į akcijas. Jie visada žvelgia keletą metų į priekį, o žiūrint nuo šiandien dar kelerius metus į ateitį kaip ir nematyti fundamentalių priežasčių, kad būtų kokių nors problemų.“
Tiesa, pastarieji ekonominiai duomenys investuotojų nedžiugina. Europos Sąjungos valstybių ekonomika antrąjį ketvirtį po 2,5 metų pertraukos mažėjo 0,4 procento. Analitikai prognozuoja, kad trečiąjį ketvirtį taip pat laukia nuosmukis – regionui gresia techninė recesija.
J. Grigaliūnas sutinka, kad aplink Lietuvą mūsų eksporto rinkose yra susikaupę debesų, tačiau, pasak jo, viduje burbulus jau esame išsklaidę.
Bus sunku
Finansų maklerio įmonės „Orion Securities“ Kapitalo rinkų skyriaus vadovas Mindaugas Strėlis abejoja, ar „Pro Kapital“ pavyks išjudinti rinką.
„Viena kompanija nieko negali išjudinti, – sakė jis. – Baltijos rinka šiandien merdi – net neįsivaizduoju, kaip jie („Pro Kapital“ – aut. past.) bandys pritraukti 70 mln. eurų (241,5 mln. litų). Tai didelis IPO. Abejoju, ar jiems lengvai pavyks išplatinti akcijas, nebent jie jau susitarę didesnę dalį akcijų kam parduoti. Mat nepasakyčiau, kad NT bendrovėmis labai domimasi.“
Be to, neseniai savo planų vykdyti IPO Baltijos šalyse atsisakė dvi bendrovės. Didžiausia Latvijos atliekų tvarkymo bendrovė „Eco Baltia“ dėl nepalankios situacijos finansų rinkose nusprendė atidėti 15–21 mln. eurų (51,75–72,45 mln. litų) IPO Varšuvos ir Rygos biržose. Kita Latvijos bendrovė „Elko Group“, užsiimanti kompiuterių didmenine prekyba, dėl tos pačios priežasties taip pat laikinai atsisakė planų skelbti IPO mūsų regione.
Ne ką geresnė padėtis ir kituose regionuose. Bendrovės „Dealogic“ duomenimis, birželis buvo pirmas mėnuo bent per 20 metų, kai Europoje nebuvo įgyvendintas nė vienas didesnis nei 100 mln. JAV dolerių (275 mln. litų) vertės IPO. Tos pačios bendrovės duomenimis, iš 87 IPO JAV tik 16-ai pavyko pritraukti per 300 mln. JAV dolerių (825 mln. litų) ir tik 6-ioms – per 500 mln. JAV dolerių (1,375 mlrd. litų). Trečiąjį ketvirtį per IPO pritrauktos sumos vidurkis siekė 138 mln. JAV dolerių (379,5 mln. litų) – tai žemiausias rodiklis nuo 2010 metų antrojo ketvirčio.
Koją „Pro Kapital“ gali pakišti ir jos praeitis. 2001 metais ji buvo delistinguota iš Talino akcijų biržos. Tuo metu birža aiškino, kad „Pro Kapital“ vengė laiku paskelbti esminę informaciją ir buvo atvejų, kai skelbta nereikšminga ar pasenusi informacija.
Bus daugiau
J. Grigaliūnas mano, kad ateityje galime sulaukti ir daugiau IPO. Pasak jo, į biržą galėtų žengti bendrovės, orientuotos į vartotoją, o ne į eksportą. M. Strėlis sutiko, kad Lietuvoje yra kompanijų, kurios gali būti listinguojamos biržoje – tarp jų ir valstybinės, tačiau naujų IPO tikėtis sunku.
„Kodėl kompanijos vykdo IPO? Kad turėtų alternatyvą finansavimui pritraukti. Mūsų rinka nėra didelė, todėl niekas nesitiki pigiai pritraukti finansavimo. Be to, mūsų didesnės kompanijos nori likti uždaros, kad neatskleistų visos finansinės informacijos“, – pastebėjo jis.
„Ernst & Young“ metinėje IPO tendencijų apžvalgoje atkreipia dėmesį, kad šiemet tinkamos IPO aplinkybės susiklostys greitai, tačiau taip pat greitai ir dažniausiai be įspėjimo padėtis pablogės. Todėl akcijų platinimui reikia pradėti ruoštis iš anksto ir būtų pasirengus IPO pradėti tik pastebėjus tinkamą galimybę. Be to, didžiausiu rūpesčiu bendrovėms šiemet tapo klausimas, ar pavyks baigti pradėtą IPO procesą. Tačiau verčiau palaukti tinkamo momento, nes, kaip pažymi „Ernst & Young“, investuotojai tolerantiškai pradėjo vertinti bendroves, kurios nukelia IPO sėkmingesniems laikams.
