Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbiai prieš Europos Tarybos (ET) posėdį Briuselyje, kuriame bus toliau diskutuojama dėl 2014-2020 metų biudžeto, ketina surengti naują akciją. Šį kartą ET posėdžio išvakarėse visose trijose Baltijos šalyse ketinama uždegti laužus, kurie turėtų priminti, kad mūsų šalių žemdirbiai pageidauja, jog jiems skiriamos išmokos, kurios kol kas yra bene mažiausios Europos sąjungoje (ES), kuo greičiau priartėtų prie kitų ES šalių žemdirbiams skiriamų vidutinių išmokų.
Apie tai po Prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Lietuvos, Latvijos ir Estijos žemdirbių asociacijų atstovais, kuriame kalbėtasi apie ES žemės ūkio politiką, ūkininkų konkurencijos galimybes ir artėjančias derybas dėl naujo daugiamečio ES biudžeto, žurnalistams sakė Estijos centrinės ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Jaan Sorra.
,,Vieningas ūkinikų palaikymas buvo labai svarbus lapkričio mėnesį vykusiame Europos vadovų tarybos posėdyje, kuriame vyko pirminės derybos dėl daugiamečio ES biudžeto. Tačiau Es nariams neradus sutarimo, dėl visko tartis ir derėtis reikės iš naujo. Europai išgyvenant finansinius sunkumus didžiausias įmokas mokančios šalys narės siūlo mažinti bendrą ES biudžetą, todėl laukia labai sudėtingos derybos,- po susitikimo informavo Prezidentės paratėja Daiva Ulbinaitė.
,,Prezidentės teigimu, norint pasiekti geriausią rezultatą, labai svarbu, kad Baltijos šalys laikytųsi vieningai. Būtinos bendros pastangos, susitelkimas ir didelė kantrybė“, - sakė D. Ulbinaitė.
D. Ulbinaitė priminė, kad šiuo metu baltijos šalių žemdirbių gaunamos tiesioginės išmokos yra vienos mažiausių Europoje. ,,Tai, prezidentės teigimu, prieštaraują sąžiningos konkurencijos ir vieningos uropos rinkos principams. Baltijos šalių žemdirbiai neturi būti diskriminuojami“, - prezidentės žodžius perdavė D. Ulbinaitė.
Bendras Baltijos šalių siekis – kad šių šalių žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos kaip galima greičiau artėtų prie Es vidurkio ir žemės ūkiui skiriama parama nebūtų mažesnė, nei gaunama 2007-2013 metų perspektyvoje ir būtų galima konkuruoti su kitų šalių ūkininkais vienodomis sąlygomis.
Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininko Andriejaus Stančiko teigimu, trijų Baltijos šalių žemdirbiai ET teikia bendrą poziciją. ,,Kadangi išmokos yra pačios mažiausios ir žvelgiant į 2014-2020 metų perspektyvą, o išmokos yra ir konkurencinės sąlygos, mes įžvelgiame, kad konkurencinės sąlygos yra iškreiptos. Mūsų siekis – pasiekti, kad išmokos kuo labiau priartėtų prie ES vidurkio. Mes neįvardiname skaičių, nes bendras paketas gali būti mažinamas, bet mes norime išlaikyti principą - mes sakome: ties vidurkiu“,- sakė jis.
A.Stancikas pabrėžė, kad trijų Baltijos šalių vieningumas ir Briuseliui akivaizdžiai rodo, kad tai nėra kurios nors vienos valstybės problema, tai visų trijų Baltijos šalių problema. Jo teigimu, jeigu pavyktų pasiekti, kad išmokos didėtų sparčiau, tai būtų Lietuvos ir kitų baltijos šalių laimėjimas, kuris atiteks ne tik ūkininkams, ne tik kaimui, bet visoms trims Baltijos šalims, ,,ir Lietuvai, nes tie pinigai ateina į Lietuvą“.
,,Mes pralaimime, prarasdami darbo jėgą bei negalėdami konkuruoti kainomis užsienio rinkose“, - pabrėžė A. Stancikas ir pridūrė, jog gali būti, kad kitoje protesto akcijoje dalyvaus jaunimas, kuris ir išvykęs dirbti į kitas šalis dėl didesnio uždarbio, kurio Lietuvos žemdirbiai neišgali mokėti iš dalies ir dėl jau minėtų nevienodų sąlygų.
A.Stanciko teigimu, trijų Baltijos šalių žemdirbiai pageidauja, kad tiesioginės išmokos didėtų nuo 2014 metų. ,,Kuo labiau priaėtėjusios prie vidurlio išmokos ir kuo trumpesnis pereinamasis laikotarpis“, - apibendrino jis trijų Baltijos šalių žemdirbių siekius. Jo teigimu, siūlomas Europos vidurkis sieks 268 eurus už hektarą, o trijų Baltijos šalių žemdirbiai prašo bent 144 eurų.
